Galimas sąsiaurio uždarymas gali sukelti pasaulinę naftos krizę
2025 m. birželio 22 d., sekmadienį, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino Kiniją imtis veiksmų ir sutrukdyti Iranui uždaryti Ormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto kelių. M. Rubio komentarai nuskambėjo po to, kai Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies parlamentas pritarė planui blokuoti sąsiaurį, nors galutinį sprendimą priims Nacionalinė saugumo taryba.
„Raginu Kinijos vyriausybę Pekine paskambinti jiems (Iranui), nes jie patys stipriai priklauso nuo Ormūzo sąsiaurio dėl savo naftos tiekimo,“ sekmadienį „Fox News“ laidoje sakė M. Rubio. Anot jo, jei Iranas ryžtųsi šiam žingsniui, tai būtų „ekonominė savižudybė“, nes per sąsiaurį eina ir Irano pačios naftos eksportas į Kiniją, jos didžiausią pirkėją[1].
Svarbiausia pasaulinė arterija
Per Ormūzo sąsiaurį kasdien praeina apie 20 % pasaulinės žalios naftos – daugiau nei 20 milijonų barelių per parą, rodo JAV Energetikos informacijos administracijos duomenys. Dėl JAV smūgių trims Irano branduoliniams objektams savaitgalį, naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 2 %, o „Brent“ žaliavinės naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį per penkis mėnesius – 78,89 JAV dolerio už barelį.
Jei Iranas blokuotų sąsiaurį ilgesniam laikui, analitikai, tarp jų „Goldman Sachs“ ir „Rapidan Energy“, prognozuoja, kad naftos kaina galėtų perkopti 100 JAV dolerių už barelį. Tačiau „JPMorgan“ analitikai šią riziką vertina kaip mažą, nes tokį veiksmą JAV traktuotų kaip karo paskelbimą[2].
Kinijos vaidmuo ir ekonominiai padariniai
Iranas yra trečias pagal dydį OPEC naftos tiekėjas, šiuo metu išgaunantis apie 3,3 mln. barelių per parą. Pagal „Kpler“ duomenis, beveik visa Irano eksportuojama nafta, 1,84 mln. barelių per dieną, keliauja į Kiniją. Apie pusę visų Kinijos naftos importų jūra ateina iš Persų įlankos.
„Jei Iranas uždarys sąsiaurį, tai bus smūgis sau pačiam – sustos pagrindinė pajamų srovė iš naftos eksporto,“ CNBC sakė „Kpler“ vyriausiasis naftos analitikas Matt Smith.
M. Rubio taip pat teigė, kad JAV turi parengtas alternatyvas, jei Iranas ryžtųsi šiam veiksmui. „Tai paveiktų kitų šalių ekonomiką kur kas labiau nei mūsų,“ teigė jis.
Saugumo padėtis regione išlieka įtempta
JAV Penktoji laivyno flotilė, dislokuota Bahreine, yra atsakinga už jūrų prekybos saugumą Persų įlankoje. Dauguma rinkos dalyvių tiki, kad JAV karinis laivynas greitai atkurtų laivybą sąsiauryje, tačiau kai kurie analitikai įspėja, jog rizika yra nuvertinama.
„Iranas galėtų trikdyti laivybą ilgiau nei daugelis mano: ne valandomis ar dienomis, o savaitėmis ar net mėnesiais,“ sakė Bob McNally, „Rapidan Energy“ vadovas ir buvęs prezidento George’o W. Busho energetikos patarėjas.
Iranas pareiškė, kad JAV smūgiai jo branduoliniams objektams buvo „riboto masto“, o Fordo požeminei branduolinei įstaigai padaryta žala – nedidelė. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Teheraną, kad tolesni veiksmai prieš Ameriką iššauks „kur kas skaudesnį atsaką“.
Kinija, reaguodama į JAV veiksmus, apkaltino Vašingtoną „praradus patikimumą“ ir paragino nedelsiant nutraukti ugnį. Kinijos ambasadorius JT Fu Cong paragino visas šalis susilaikyti nuo jėgos naudojimo, o valstybinis laikraštis Global Times JAV kaltino situacijos destabilizavimu regione.
