JAV įsitraukimas į konfliktą smogus Iranui signalizuoja naują karo fazę
Sekmadienio paryčiais JAV karinės oro pajėgos ir povandeniniai laivai surengė koordinuotą ataką prieš tris svarbiausius Irano branduolinius objektus: Fordo, Natanzą ir Isfahaną. Šis žingsnis ženklina tiesioginį JAV įsitraukimą į Izraelio ir Irano konfliktą, kuris iki tol buvo laikomas ribotu kariniu susidūrimu[1].
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pagrindinis operacijos tikslas buvo „visiškas Irano urano sodrinimo pajėgumų sunaikinimas“. Pasak jo, smūgiai buvo „visiškai sėkmingi“, o branduoliniai objektai „visiškai ir neatšaukiamai sunaikinti“.
Pasak JAV pareigūnų, operacijoje dalyvavo šeši B-2 tipo bombonešiai, kurie ant Fordo komplekso numetė 30 tūkst. svarų svorio bunker buster bombas, gebančias prasiskverbti per storus požeminius įtvirtinimus. Tuo pat metu JAV povandeniniai laivai paleido 30 TLAM raketų į objektus Natanz ir Isfahane.
Tai buvo sudėtingiausia operacijos dalis: Fordo objektas laikomas vienu iš labiausiai saugomų ir giliausiai po žeme įrengtų branduolinių centrų pasaulyje. Šaltiniai Pentagonui pranešė, kad kai kurios komplekso dalys gali būti įrengtos net kelių šimtų metrų gylyje.
Irano atstovai patvirtino apie patirtus smūgius. Islamo revoliucinė gvardija pareiškė, kad „karas prasideda dabar“. Irano Parlamento pirmininko patarėjas Mehdi Mohammadi teigė, kad Fordo kompleksas buvo evakuotas dar prieš ataką, o padaryta žala „neatšaukiama, bet taisytina“. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad radiacijos nutekėjimo už objektų ribų nefiksuota.
Iranas atsako raketomis: abiejų šalių smūgiai perauga į atvirą karinį konfliktą
Praėjus vos kelioms valandoms po JAV smūgių, Iranas paleido daugiau nei 40 balistinių raketų į šiaurinius ir centrinius Izraelio regionus. Per ataką sužeisti mažiausiai 86 žmonės, o Tel Avive ir Net Ziona mieste užfiksuoti gyvenamųjų namų apgadinimai. Haifoje oro gynybos sistema sugedo ir raketos perėmėjas nukrito į gyvenamąjį rajoną, lengvai sužeidė kelis žmones.
Izraelis į tai atsakė naujais smūgiais į karinius objektus vakarų Irane. Nuo birželio 13 dienos, kai Izraelis pradėjo pirmuosius smūgius Irano branduolinei infrastruktūrai, konflikto dinamika pasikeitė. Izraelio duomenimis, per atakas žuvo bent 25 Izraelio piliečiai, tuo metu Irano sveikatos ministerija teigia, kad žuvo per 430 žmonių.
Tuo pat metu Izraelio gynybos ministerija paskelbė aukščiausio lygio parengtį: atšaukti visi renginiai, švietimo įstaigų veikla ir nedirbs jokie neesminiai sektoriai. Tai aiškiai rodo, kad Izraelis ruošiasi tolimesnei ir dar intensyvesnei eskalacijai[2].
Politinis atgarsis JAV: padėka kariams, bet ir kaltinimai dėl konstitucijos pažeidimo
JAV viduje šie įvykiai sukėlė aštrias politines diskusijas. Respublikonų partijos atstovai, įskaitant senatorių Lindsey Grahamą, palaikė prezidento sprendimą ir pavadino jį „teisingu ir būtinu žingsniu“. „Iranas to nusipelnė. Sveikinu mūsų puikią oro pajėgų komandą“, sakė L. Grahamas.
Tačiau demokratai pasmerkė šį sprendimą. Atstovų rūmų demokratų lyderis Hakeem Jeffries apkaltino D. Trumpą „klaidinant visuomenę“. „Jis pažadėjo taiką Artimuosiuose Rytuose, bet padidino karo riziką. Meldžiuosi už mūsų karius, atsidūrusius pavojuje“, pareiškė Jeffries.
Šiuo metu regione dislokuota apie 40–50 tūkst. JAV karių, kurie, kaip pranešama, yra pasirengę galimiems tolesniems veiksmams. Prezidentas D. Trumpas, kuris dar prieš kelias dienas teigė, kad sprendimą dėl JAV įsitraukimo į konfliktą atidės dviem savaitėms, jį priėmė per dvi dienas.
Baltieji rūmai nenurodė, kokio tipo bombos buvo naudotos, tačiau žinoma, kad tik JAV B-2 bombonešiai gali nešti ypač galingas „bunker buster“ bombas, kurios, kaip manoma, gali prasiskverbti net iki 60 metrų po žeme. Vis dėlto, kai kurie Irano branduoliniai objektai, ypač Fordo, gali būti įrengti dar giliau, o tai verčia manyti, kad smūgiai tik pradeda platesnį karinių veiksmų ciklą.
Kaip sakė pats Trumpas: „Tai buvo sunkiausi taikiniai. Jei taika nebus pasiekta greitai: kiti smūgiai bus greitesni ir dar tikslesni.“
