Ispanija atsisako NATO gynybos išlaidų tikslo: skelbia, kad tai nesuderinama su socialine valstybe
Artėjant kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Hagoje, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pareiškė, kad šalis negali sutikti su siūlomu naujuoju Aljanso gynybos finansavimo tikslu: 5 proc. nuo BVP. Apie tai jis informavo NATO generalinį sekretorių Marką Rutte laiške, kurio turinį paskelbė žiniasklaida[1].
„Ispanija ir toliau aktyviai prisidės prie Europos saugumo architektūros stiprinimo. Tačiau mes negalime įsipareigoti konkrečiam BVP procentui šioje konferencijoje“, rašė Sánchez. Šiuo metu Ispanijos gynybos biudžetas sudaro tik 1,3 proc. BVP, mažiausiai iš visų NATO šalių.
Naujasis 5 proc. tikslas, remiamas JAV prezidento Donaldo Trumpo, apimtų 3,5 proc. karinėms išlaidoms ir dar 1,5 proc. su gynyba susijusioms sritims, tokioms kaip kibernetinis saugumas ir karinė mobilumas. Tačiau Ispanija teigia, kad tokia tvarka būtų neproporcinga ir žalinga nacionaliniams interesams[2].
Socialinės gerovės ir gynybos interesai atsirado priešpriešoje
Pasak premjero, toks augimas reikštų rimtas pasekmes šalies socialinei sistemai. Laiške pažymima, kad tai priverstų didinti mokesčius viduriniajai klasei, mažintų įsipareigojimus aplinkosaugai ir tarptautiniam vystymuisi, taip pat skatintų greitą ginkluotės pirkimą iš užsienio, vietoj investicijų į nacionalinę pramonę.
„Kiekviena suvereni valstybė turi teisę spręsti, ar nori daryti tokias aukas. Mes, kaip NATO sąjungininkas, nusprendėme jų nedaryti“, rašė P. Sánchez.
Nepaisant kritikos, Ispanija nenumato blokuoti Aljanso susitarimo. Gynybos ministrė Margarita Robles anksčiau teigė, kad šalis nesipriešins kitų narių sprendimui dėl 5 proc. tikslo, bet laikysis savo 2 proc. ribos. Be to, Ispanija jau yra paskelbusi 10,5 mlrd. eurų vertės investicinį planą, kuris padėtų pasiekti šį dabartinį tikslą iki metų pabaigos.
Tuo metu Švedija pranešė sieksianti 5 proc. tikslo iki 2032 m., skolindamasi 300 mlrd. kronų (apie 27 mlrd. eurų), o tokios šalys kaip Portugalija ir Italija taip pat padidino savo karinio finansavimo planus.
Norvegija remia NATO siūlomą 5 % gynybos finansavimo tikslą
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre paskelbė, kad šalis remia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte siūlymą iškelti naują gynybos finansavimo tikslą – 5 proc. nuo BVP. Šią poziciją Støre išsakė spaudos konferencijoje prieš kitą savaitę Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Anot premjero, šis tikslas būtų padalintas į dvi dalis: 3,5 proc. būtų skiriama „klasikinėms gynybos“ sritims: personalui, investicijoms, pasirengimui ir paramai Ukrainai. Likę 1,5 proc. būtų skirti su gynyba susijusioms priemonėms, tokioms kaip kritinės infrastruktūros apsauga, atsakas į hibridines grėsmes, skaitmeninę saugą ir kovą su dezinformacija.
Premjeras pažymėjo, kad, įskaičiavus pagalbą Ukrainai, Norvegijos gynybos išlaidos šiuo metu siekia apie 3,2 proc. BVP. Tuo tarpu oficialūs NATO duomenys rodo, kad 2024 m. Norvegija skiria apie 2,2 proc. BVP. Tiksli naujo tikslo įgyvendinimo data dar nėra nustatyta – ji bus svarstoma ir patvirtinta per artėjantį Aljanso susitikimą.
Støre taip pat pabrėžė, kad saugumo situacija Europoje yra rimčiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, o papildomų grėsmių kelia krizė Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, tai verčia sąjungininkus stiprinti gynybinius pajėgumus ir investuoti į naujas saugumo sritis.
