JAV prezidentas per dvi savaites nuspręs, ar prisijungti prie Izraelio karo prieš Iraną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad sprendimas dėl Amerikos dalyvavimo Izraelio karinėje kampanijoje prieš Iraną bus priimtas per artimiausias dvi savaites. Baltieji rūmai nurodė, kad šis terminas paliktas siekiant suteikti galimybę diplomatiniam sprendimui.
Izraelio gynybos ministras Joavas Galantas viešai pareiškė, kad karinis tikslas yra pakeisti režimą Irane. „Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei negali būti paliktas gyvas“, sakė ministras lankydamasis ligoninėje, kurią pataikė Irano raketa.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, nors ir patvirtino, kad Iranui smogta siekiant sustabdyti branduolinės bombos kūrimą, vėliau teigė, kad režimo pakeitimas nėra oficialus karo tikslas.
Pasak šaltinių, artėjant sprendimui, JAV vertina galimybes panaudoti savo galingiausias konvencines bombas, vadinamąsias „bunker buster”, prieš itin saugų Fordo branduolinį objektą, esantį po kalnu netoli Komo miesto.
Izraelis neturi ginklų, galinčių sunaikinti šią bazę, todėl, pasak šaltinių, B. Netanyahu ragina D. Trumpą prisijungti prie atakų, esą tik jis galėtų „užbaigti“ Irano branduolinę programą.
Europa spaudžia dėl diplomatinio sprendimo, Iranas ir toliau smogia Izraeliui
Tuo metu Europa ieško taikaus sprendimo. Penktadienį Ženevoje numatytas Irano užsienio reikalų ministro susitikimas su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos diplomatais. Tarpininkavimo pasiūlymus pateikė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taip pat regiono valstybės, tarp jų ir Omanas.
JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy po susitikimo Baltuosiuose rūmuose pareiškė: „Situacija Artimuosiuose Rytuose yra pavojinga. Mūsų tikslas yra, kad Iranas niekada neturėtų branduolinio ginklo. Per artimiausias dvi savaites atsiveria galimybė diplomatiniam sprendimui.“
Netanyahu, apsilankęs Sorokos ligoninėje pietiniame Beer Ševos mieste po Irano raketos smūgio, pareiškė, kad „žydų valstybė kuria sąlygas išlaisvinti Persijos tautą“. Vėliau patikslino, kad režimo žlugimas yra galimas padarinys, bet ne oficialus tikslas.
Karinės eskalacijos fone Iranas paleido raketų į Izraelio teritoriją, tarp jų ir į Tel Avivą bei Beer Ševą. Pranešama, kad sužeista daugiau nei 200 žmonių, keturi iš jų sunkiai. Viena raketa pataikė į dangoraižio pagrindą Ramat Gane, netoli Tel Avivo deimantų biržos.
Abi pusės stiprina smūgius, o civilių aukų skaičius auga
Izraelio lėktuvai smogė sunkiųjų vandenų reaktoriui netoli Arako bei Natanco branduoliniam kompleksui. Valstybinė televizija patikino, kad dėl smūgio nėra radiacijos pavojaus, teritorija buvo evakuota iš anksto. Sunkiojo vandens reaktoriai laikomi branduolinės ginkluotės platinimo rizika, nes leidžia gaminti plutonį, alternatyvą sodrintam uranui.
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa taiki. Tačiau Tarptautinė atominės energijos agentūra prieš pat karo pradžią ją sukritikavo, nes Iranas vienintelis iš nesiginkluojančių valstybių sodrina uraną iki 60%, t. y. vienu žingsniu iki ginkluotės lygio.
Tuo pat metu Irano parlamentaras Behnamas Saeedi pareiškė, kad Iranas gali mėginti uždaryti Hormūzo sąsiaurį. Jame vyksta penktadalis pasaulinės naftos prekybos. Khamenei trečiadienį įspėjo, kad JAV susidurs su „neatitaisoma žala“, jei aktyviai įsitrauks į karą.
Daug valstybių pradėjo evakuoti savo piliečius iš Irano ir Izraelio. Izraelio pagrindinis oro uostas uždarytas nuo pirmųjų smūgių. Tuo tarpu šimtai civilių jau žuvo: vien Gazos Ruože Izraelio smūgiai nusinešė mažiausiai 92 gyvybes.
Australija uždarė savo ambasadą Teherane, o jos diplomatai perkelti į Azerbaidžaną. Beduinų gyvenvietėse pietų Izraelyje gyventojai glaudžiasi improvizuotose slėptuvėse, nes valstybė ten nesuteikia bazinių paslaugų.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pakartojo: „Mes žinome, ką daryti, jei JAV neprisijungs.“ Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad diplomatinis sprendimas „visada gali būti dalis išeities“.
