Keisti krovininiai skrydžiai iš Kinijos į Iraną kelia nerimą dėl Pekino vaidmens karo su Izraeliu fone
Praėjus dienai po Izraelio smūgio Iranui, iš Kinijos kilo krovininis lėktuvas. Kitą dieną dar vienas iš pajūrio miesto. Trečią dieną, pirmadienį, trečiasis pakilo iš Šanchajaus. Visi trys Boeing 747 krovininiai lėktuvai skrido ta pačia kryptimi: per šiaurinę Kiniją, Kazachstaną, Uzbekistaną ir Turkmėniją: kol dingdavo iš radarų prie Irano sienos.
Nors jų deklaruojama galutinė stotelė, Liuksemburgas, vieši duomenys rodo, kad nė vienas lėktuvas net nepriartėjo prie Europos oro erdvės. Tokie skrydžiai sukėlė susirūpinimą: kas buvo siunčiama iš Kinijos Iranui, kai šis įsitraukęs į visapusišką konfliktą su Izraeliu.
Liuksemburgo krovinių aviakompanija Cargolux, kurios lėktuvai vykdė šiuos skrydžius, teigė, kad jie nenaudojo Irano oro erdvės, tačiau neatsakė į klausimus dėl krovinio turinio. Kadangi krovininiai sąrašai nėra vieši, o deklaracijos dėl „ypatingų krovinių“ gali būti klaidingos arba netiksliai pateiktos, tik nepriklausomas patikrinimas galėtų patvirtinti, kas iš tiesų buvo gabenama.
Galimas karinis krovinys, bet Pekinas kol kas atsargus
Aviacijos ekspertai pažymi, kad Boeing 747 krovininiai lėktuvai dažnai naudojami karinės įrangos gabenimui, ypač vykdant valstybinės reikšmės kontraktus. „Tokie kroviniai neišvengiamai kelia susidomėjimą, nes tikimasi, kad Kinija vienaip ar kitaip padės Iranui“, teigia Andrea Ghiselli, Ekseterio universiteto dėstytojas ir Kinijos–Artimųjų Rytų santykių ekspertas.
Kinija ir Iranas yra strateginiai partneriai, vienijami priešiškumo JAV dominuojamam pasaulio tvarkos modeliui ir noru kurti „daugiapolę“ tarptautinę sistemą. Iranas yra vienas svarbiausių Kinijos naftos tiekėjų, kasdien siunčiantis iki 2 mln. barelių naftos, todėl Pekinas, anot ekspertų, siekia išlaikyti stabilumą Teherane.
„Irano režimo žlugimas būtų smūgis Kinijos interesams regione: tiek ekonominiams, tiek energetiniams“, sako A. Ghiselli. Tačiau jis taip pat pažymi, kad tiesioginis Kinijos įsitraukimas į šį karą sužlugdytų bet kokią galimybę atkurti ryšius su JAV, artimiausiu Izraelio sąjungininku.
Kiti ekspertai, tarp jų Tuvia Gering iš Izraelio nacionalinio saugumo studijų instituto, perspėja: galimybė, kad Kinija siunčia gynybinę įrangą Iranui, išlieka maža, bet jos atmesti negalima.
Kinija anksčiau slapta gabeno karinę įrangą, maskuodama ją kaip komercinius produktus: pavyzdžiui, dronų komponentus kaip vėjo jėgainių dalis. „The Telegraph“ tyrimas parodė, kad Kinija bandė per shell įmones išsiųsti 1 mlrd. dolerių vertės dronų Libijai, mainais į naftą.
Pekinas tikina kad jų veiksnai tai ne kišimasis, o pasipiktinimas JAV veiksmais
Antradienį Kinijos užsienio reikalų ministerija apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad jis „pila alyvą į ugnį“ eskaluodamas Iraną ir Izraelį skiriantį konfliktą. „Grasinimai ir spaudimas neprisideda prie deeskalacijos, jie tik gilina krizę“, sakė ministerijos atstovas Guo Jiakun.
Jis komentavo D. Trumpo įrašą, kuriame šis paragino žmones „nedelsiant evakuotis iš Teherano“. Tuo metu Kinija ragino visas šalis, „ypač turinčias įtaką Izraeliui“, kuo greičiau imtis veiksmų situacijai raminti.
Kinijos pozicija yra aiški: ji remia Irano teisę gintis ir nepritaria karinei eskalacijai. Tačiau, kaip pažymi ekspertas Williamas Figueroa, Kinija neturi realios įtakos konflikte: neturi karinio buvimo regione, o jos diplomatinės pastangos šioje situacijoje ribotos.
Kinija liks nuošalyje, bet JAV įsitraukimas būtų jai palankus
Pasak W. Figueroos, Kinijai naudinga, kai JAV įstringa Artimųjų Rytų konfliktuose, o tai drenažuoja JAV resursus, laiką ir strateginį dėmesį nuo Azijos–Ramiojo vandenyno regiono, kur Kinija siekia dominuoti.
Todėl Pekinas nebandys aktyviai kištis, bet palaikys regionines pastangas taikai, jei jos atsiras. Kinija nenori tapti tarpininke, nebent situacija būtų politiškai naudinga. Kaip Saudo Arabijos ir Irano susitaikymo atveju, kur Kinijos vaidmuo buvo pigus, bet simboliškai svarbus.
Be to, Kinija nenori naudoti ekonominio spaudimo kaip sverto Iranui, ypač dėl to, kad pati nepritaria JAV reikalavimams stabdyti Irano branduolinę programą. Pekinas vis dar mano, kad Iranas turi teisę į taikią branduolinę energiją.
