Intensyvūs Izraelio smūgiai Irano sostinei: griaudėjo sprogimai, taikytasi į karinius objektus
Trečiadienio paryčiais Teherane nugriaudėjo galingas sprogimas. Tai dar vienas Izraelio oro smūgių bangos epizodas, nukreiptas prieš Irano karinius ir branduolinius objektus. Nuo penktadienio Izraelio pajėgos smogia Iranui, siekdamos, jų teigimu, sustabdyti šalies siekį pasigaminti atominį ginklą. Skelbiama, kad žuvo bent 224 žmonės Irane, o šalies valdžia šių atakų viešai nekomentuoja[1].
Vienas iš smūgių pataikė į Teherano rytinį Hakimijeh rajoną, kur veikia Revoliucinės gvardijos akademija. Anksčiau Izraelis buvo įspėjęs galintis smogti ir į rajoną pietuose nuo Mehrabado oro uosto, kuriame yra ne tik gyvenamieji kvartalai, bet ir kariniai objektai bei farmacijos ir pramonės įmonės.
Izraelis taip pat paskelbė nukovęs generolą Ali Shadmani, šį neseniai paskirtą aukščiausio rango karininką, kuris vadovavo „Khatam al-Anbiya“ vadavietei. Jis buvo paskirtas į šias pareigas po ankstesnio vado Gholamo Ali Rashido žūties per Izraelio smūgį.
Iranas atsakė apie 400 raketų ir šimtais bepiločių orlaivių smūgiais, tačiau dauguma jų buvo perimti. Per smūgius Izraelyje žuvo 24 žmonės. Sirenos griaudėjo net pietinėje Dimonos dykumos teritorijoje, kur, kaip manoma, įsikūrusi Izraelio branduolinių pajėgų infrastruktūra[2].
Donaldas Trumpas reikalauja Irano kapituliacijos, bet palieka vietos deryboms
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį netikėtai paliko Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Kanadoje ir pareiškė, kad Vašingtonas nesvarsto paliaubų: „mes norime daugiau nei paliaubų“. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos siekia „tikro konflikto pabaigos“, kuri galėtų reikšti visišką Irano atsitraukimą: „Aš nesu labai nusiteikęs derėtis.“
Vis dėlto D. Trumpas pridūrė, kad derybos tebėra įmanomos. Jis pasiūlė siųsti viceprezidentą JD Vance’ą ir specialųjį pasiuntinį Steve’ą Witkoffą į derybas su Irano atstovais. Tuo pačiu jis įspėjo Irano aukščiausiąjį vadovą ajatolą Ali Khamenei, kad JAV žino, kur jis slapstosi, tačiau „kol kas“ jo žudyti neketina[3].
Kol kas Iranas oficialiai neatsakė į D. Trumpo pareiškimus, tačiau Irano kariuomenės vadas generolas Abdul Rahimas Mousavi paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pareiškė: „Iki šiol vykdytos operacijos buvo tik įspėjimas ir atgrasymas. Tikroji bausmė dar ateina.“
Tuo tarpu JAV perskirsto savo karinius laivus ir orlaivius Artimųjų Rytų regione: esą siekdamos apsaugoti Izraelį ir pasirengti galimoms Irano atakoms prieš JAV objektus. Tarp vandenyse išsisklaidžiusių JAV karo laivų nebuvo nė vieno prie 5-osios JAV laivyno vadavietės Bahreine. O tokia taktika taikoma siekiant sumažinti riziką esant konfliktui.
Gyventojai masiškai bėga iš Teherano, o Iranas riboja ryšius su pasauliu
Jau šeštąją Izraelio oro kampanijos dieną Teherano gyventojai masiškai palieka miestą. Prezidentas D. Trumpas socialiniuose tinkluose paragino „nedelsiant evakuoti Teheraną“, o Izraelis paskelbė evakuacijos įspėjimą 330 tūkst. gyventojų miesto centre.
Antradienio rytą Teherano centras buvo tuštokas, daugelis parduotuvių, įskaitant istorinį Didįjį turgų, užsidarė. Toks sprendimas priimamas tik esant krizėms, kaip 2022 m. protestai ar pandemija. Eismas iš miesto į vakarus strigo spūstyse, o turtingesni miestiečiai traukė link Kaspijos jūros kurortų. Prie degalinių driekėsi ilgos eilės.
Tuo pačiu Iranas ėmėsi riboti informacijos srautus: fiksuoti interneto trikdžiai, tarptautiniai skambučiai tapo neįmanomi. Organizacija „NetBlocks“ pranešė apie reikšmingą interneto srauto kritimą. Irano kibernetinio saugumo vadovybė nurodė, kad tai esą daroma siekiant apsisaugoti nuo priešų kibernetinių ir karinių operacijų.
Šalyje veikia vietinis „halal“ internetas, apribojantis gyventojų prieigą prie tarptautinių puslapių. Valstybinė televizija ragino šalinti „WhatsApp“ programėlę iš telefonų, kaltindama ją be įrodymų, esą ji perduoda duomenis Izraeliui. „WhatsApp“ tokias žinias atmetė kaip melagingas.
Atakos smogė ir branduoliniams objektams: stebėtojai įžvelgia reikšmingą žalą
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Izraelio smūgiai tiesiogiai paveikė Natanz urano sodrinimo objektą. Po penktadienio atakų padaryti palydoviniai vaizdai rodo „tiesioginius smūgius požeminėms sodrinimo salėms“. Anksčiau buvo sunaikinta ir viršutinė objekto dalis bei išjungta dalis elektros sistemų.
Didžioji dalis Irano sodrinimo vykdoma po žeme, siekiant apsisaugoti nuo smūgių iš oro. Manoma, kad Natanz bazėje veikia apie 10 000 centrifugų, kurios gali sodrinti uraną iki 60 %.
Izraelis pranešė, kad atakos pristabdė Irano branduolinę programą „labai ilgam laikui“, tačiau kol kas nepavyko smogti Fordo branduoliniam objektui, kuris įrengtas giliai kalne. Šiai operacijai, ekspertų vertinimu, prireiktų JAV B-2 bombonešių ir specialiųjų „bunker buster“ bombų.
Izraelio oro pajėgos taip pat atakavo daugiau nei 12 raketų paleidimo vietų bei įrenginius, kur gaminamos raketų dalys ir urano sodrinimo komponentai. Iranas atkakliai teigia, kad jo branduolinė programa yra taiki, o JAV ir TATENA ne kartą pripažino, kad Iranas nuo 2003 metų neturi organizuoto branduolinio ginklo siekio. Vis dėlto šalies turimų sodrinto urano atsargų kiekis gali leisti pagaminti kelias bombas, jei būtų priimtas toks sprendimas.
