Izraelis įvykdė smūgį prieš Irano televizijos būstinę
Pirmadienio vakarą Izraelio gynybos ministras Izraelis Kacas patvirtino, kad Izraelio ginkluotosios pajėgos (IDF) smogė Irano valstybinės televizijos studijoms Teherano centre. Ataka įvyko netrukus po to, kai Izraelis išplatino evakuacijos įspėjimą, kuris apėmė iki 330 000 žmonių teritoriją. Į ją pateko ir policijos būstinė, keli dideli ligoninių kompleksai bei Irano valstybinė televizija.
„Irano režimo propagandos ir kurstymo transliavimo institucija buvo užpulta IDF po plataus masto gyventojų evakuacijos. Smogsime Irano diktatoriui visur,“ pareiškė Izraelio gynybos ministras.
Iškart po smūgio valstybinio Irano televizijos kanalo IRINN transliacija nutrūko. Eteryje pasirodžiusi vedėja Sahar Emami buvo priversta palikti studiją, kai po ore nuaidėjusio sprogimo patalpoje pradėjo sklisti dulkės. Fone buvo girdimi žmonių šūksniai „Allahu akbar“. Transliacija buvo perjungta į įrašytas programas, tačiau vėliau kanalas tiesiogiai parodė degantį pastatą.
Po kurio laiko S. Emami pasirodė kitoje studijoje ir paskelbė, kad pirminėje vietoje buvo „žurnalistų kūnai“. Vaizdai iš įvykio vietos rodė kylančius dūmus ir liepsnas virš miesto. Iranas į šį veiksmą atsakė įspėjimu apie evakuaciją kelioms Izraelio žiniasklaidos institucijoms.
Eskalacija tęsiasi: atakos ore ir grasinimai žemėje
Ataka prieš televiziją įvyko ketvirtą konflikto dieną, Izraelio kariuomenė tuo metu pareiškė įgijusi oro viršenybę virš Irano sostinės, galinti skristi virš miesto be rimtų grėsmių. Tuo pačiu metu Izraelis teigė naikinantis raketų infrastruktūrą Vakarų Irane.
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalis rengia „didžiausią ir intensyviausią raketų ataką Izraelio teritorijoje per istoriją“, tačiau detalių nepateikė. Kol kas aukų skaičiai stipriai skiriasi: Izraelis skelbia apie 24 žuvusiuosius ir daugiau nei 500 sužeistųjų. Iranas oficialiai patvirtino 224 žuvusiuosius, tačiau žmogaus teisių organizacijos teigia, kad skaičius gali siekti daugiau nei 400, su daugiau nei 1277 sužeistaisiais.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „Iranas nelaimi šio karo“ ir paragino nedelsiant pradėti derybas su Izraeliu: „Jei Iranas nori derėtis, dabar yra tam tinkamiausias metas.“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu „ABC News“ nepatvirtino, bet ir neatmetė galimybės pašalinti Irano Aukščiausiąjį vadovą: „Tai užbaigtų, o ne eskaluotų kovą.“ Jis taip pat tvirtino, kad smūgiai „labai labai ilgam laikui“ sustabdė Irano branduolinę programą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paragino „visus nedelsiant evakuotis“ iš Irano sostinės, sukeldamas paniką mieste. „Irano vadovai turėjo pasirašyti mano siūlytą susitarimą. Kokia gėda ir žmonių gyvybių švaistymas. Paprastai tariant, Iranas NEGALI TURĖTI BRANDUOLINIO GINKLO“, rašė jis, pabrėždamas savo poziciją dėl Irano branduolinės programos.
Tuo metu Irano oro erdvė uždaryta, o evakuacijos centrai, tokie kaip metro stotys, mečetės ir mokyklos, atverti kaip laikinos slėptuvės. Situacija išlieka itin įtempta, o tarptautinė bendruomenė stebi, kaip toliau klostysis įvykiai regione.
Derybų šansas ar geopolitinė aklavietė: G7 skatina derybas
Dėl paaštrėjusios krizės Kanadoje susirinkę G7 lyderiai svarsto bendrą pareiškimą, raginantį deeskalaciją Artimuosiuose Rytuose. Visgi JAV prezidentas D. Trumpas atsisakė pasirašyti dokumentą. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi užsiminė apie galimybę grįžti prie derybų: „Pakanka vieno skambučio iš Vašingtono, kad būtų nutildytas Netanyahu.“
Jis kaltino Izraelio lyderį sąmoningai bandant sužlugdyti JAV ir Irano derybas: „Netanyahu kriminalinis išpuolis prieš Iraną, šimtai žuvusių civilių, įskaitant moteris ir vaikus, buvo nukreiptas prieš jau buvusį netoli pasirašymo susitarimą.“
Europos lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį, kartu su Persijos įlankos tarpininkais, Omanu, Kataru, Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais, bando sugrąžinti Iraną prie derybų stalo.
Vis dėlto Iranas reikalauja bendro paliaubų susitarimo su Izraeliu, o B. Netanyahu griežtai tam priešinasi. JAV savo ruožtu nori, kad Iranas atsisakytų teisės sodrinti uraną. A. Araghchi pabrėžė, kad Iranas „nesiekia branduolinės bombos“, bet „teisės sodrinti uraną neatsisakys“.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas įspėjo Omano sultoną: „Jeigu JAV nesutramdys Izraelio, Iranas bus priverstas atsakyti dar skaudžiau.“
Tuo tarpu Japonijos ministras pirmininkas Shigeru Ishiba penktadienį griežtai pasmerkė Izraelio smūgius: „Visiškai netoleruotina ir itin apgailėtina.“
Pasak analitikų, Iranui netekus didžiosios dalies karinės ir žvalgybinės vadovybės bei dalies užsienio reikalų ministerijos pastatų, šalyje kyla sumaištis. Vakaruose baiminamasi, kad Izraelis gali pasinaudoti situacija ir siekti visiško režimo žlugimo, prasidėjusio dar 1979 m. revoliucijos metu.
Tęsiantis karui, geopolitinė įtampa tik didėja, o su ja kyla ir rizika regionui bei pasaulinei ekonomikai.
