Izraelis ir Iranas toliau smūgiuoja: karas tęsiasi ketvirta diena
Birželio 13 d. Izraelis pradėjo precedento neturinčią karinę operaciją prieš Iraną, kurios taikiniais tapo branduoliniai ir kariniai objektai, įskaitant urano sodrinimo kompleksą Natanz, Teherano priemiesčius ir Gynybos ministerijos infrastruktūrą. Šie smūgiai pareikalavo aukų iš aukščiausių Irano karinių vadų[1].
Per atakas žuvo Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami, ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Mohammadas Bagheris ir keli branduolinės programos mokslininkai. Sekmadienį Iranas patvirtino, kad žuvo ir žvalgybos tarnybos vadovas Mohammad Kazemi.
Operacija, pavadinta „Kylantis liūtas“, buvo didžiausias Izraelio išpuolis prieš Iraną per visą šalių priešpriešos istoriją. Naktį į sekmadienį smūgiuota į Irano naftos pramonės objektus: liepsnojo kuro saugykla prie Teherano, pažeista perdirbimo gamykla Bušehro provincijoje. Gynybos infrastruktūra ir raketų paleidimo aikštelės taip pat buvo taikiniai.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė: „Iranas sumokės labai brangiai už sąmoningą civilių, moterų ir vaikų žudymą.“ Vėliau per „Fox News“ interviu jis pridūrė, kad „režimo kaita Teherane tikrai gali būti šios kampanijos rezultatas“.
Iranas atsako raketų salvėmis: aukos abiejose pusėse ir grėsmė visam regionui
Iranas atsakė masine raketų ir dronų ataka: per dvi naktis paleista apie 270 raketų, mažiausiai 22 pramušė Izraelio oro gynybos sistemas. Vienas iš taikinių tai naftos perdirbimo įmonė Haifoje, kitas gyvenamasis kvartalas Bat Jame netoli Tel Avivo. Žuvo bent 14 žmonių, trys laikomi dingusiais, šimtai sužeisti.
„Net ir pažangiausia oro gynybos sistema negali sustabdyti visko. Kai paleidžiami šimtai raketų: deja, bus pataikymų“, teigė vienas aukšto rango Izraelio kariuomenės pareigūnas.
Tuo metu Irane aukų skaičius gerokai didesnis. Sveikatos ministerija nurodo, kad nuo Izraelio smūgių žuvo mažiausiai 224 žmonės, daugiau nei 1 200 hospitalizuoti. Pasak atstovo Hosseino Kermanpour, „daugiau nei 90 % aukų yra civiliai“. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje skelbiami pranešimai apie griuvėsiuose ieškomus žmones, sutrikdytą infrastruktūrą ir naktimis liepsnojančius miestus[2].
„Tai skerdynės. Sprogimai nesiliauja. Vaikai verkia. Ore tvyro mirties kvapas. Negaliu nustoti verkti“, rašė vienas finansų analitikas iš Teherano.
Iranas tvirtina, kad tai buvo „provokuota ataka“, į kurią jis „privalo atsakyti proporcingai, bet kryptingai“. Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį pareiškė, kad jei Izraelio smūgiai liausis, „ir mūsų atsakai bus nutraukti“. Tai gali būti signalas tarpininkauti siekiančiam JAV prezidentui.
Tarptautinės reakcijos ir geopolitinės tylos rizika: JAV balansuoja tarp spaudimo ir santūrumo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patikino, kad „Jungtinės Valstijos neturėjo nieko bendro su išpuoliais prieš Iraną“ ir paragino susilaikyti nuo smurto. Tačiau kartu perspėjo: „Jei būsime užpulti, JAV karinės pajėgos smogs tokiu mastu, kokio dar niekas nėra matęs.“
Savo „Truth Social“ platformoje D. Trumpas rašė: „Daug skambučių, daug susitikimų. Aš daug darau, bet niekas to nepripažįsta. Bet žmonės supranta. Turėsime TAIKĄ, netrukus, tarp Izraelio ir Irano!“
Nepaisant šios retorikos, JAV veto teisę pasinaudojo atmesdamos Izraelio planą likviduoti Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Vašingtonas tai įvardijo kaip „pavojingą eskalaciją“. Vis dėlto JAV leidžia netiesioginius kontaktus per trečiąsias šalis. Kataro emyras Tamimas bin Hamadas al-Thani nuo penktadienio tiesiogiai bendrauja su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kalbėjosi su Omano sultonu Haithamu bin Tariqu dėl galimos derybų erdvės atkūrimo[3].
Tuo metu Izraelis siekia išplėsti smūgius į vadinamus „dvigubo naudojimo“ objektus Irane: ginkluotės, raketų, kuro sandėlius. Izraelio kariuomenė patvirtino: „Veikiame tiek savo, tiek Irano danguje.“ Naujausi smūgiai sekmadienio rytą nukreipti į „raketų paleidimo infrastruktūrą vakarinėje Irano dalyje“.
Padėtį toliau sunkina geopolitiniai niuansai. Iranas tiekia Rusijai „Shahed“ dronus, kurie naudojami karui Ukrainoje. Izraelis, siekdamas veiksmų laisvės Sirijoje, neįvedė sankcijų Rusijai ir išlaiko atsargią retoriką. B. Netanyahu ir V. Putinas palaiko nuolatinį kontaktą, o tai leidžia Tel Avivui veikti Sirijos oro erdvėje, kurią kontroliuoja Maskva.
Eskalacijos fone tylėjimas tampa pavojingu pasirinkimu. Kaip sakė vienas Vakarų diplomatas, „kiekvienas nepasisakymas šiame kare tampa pasirinkimu. Klausimas yra kieno pusėje tyla?“
