Bilderbergo susitikimas Švedijoje: diskusijos, kurios formuoja pasaulio ateitį
Šių metų Bilderbergo susitikimas vyksta Stokholme, prabangiame „Grand“ viešbutyje, priklausančiame įtakingai Švedijos Wallenbergų šeimai. Tai jau 71-asis šis privatumo ir paslaptingumo kupinas renginys, pradėtas dar 1954 m. kaip forumas JAV ir Europos santykių stiprinimui. Šiemet, kai transatlantiniai ryšiai silpnėja, o pasaulinė tvarka ima svyruoti, susitikimo turinys atrodo ypač aktualus[1].
Tarp svečių šiemet ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Švedijos ministras Ulfas Kristerssonas, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, Norvegijos finansų ministras ir buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Bundestago prezidentė Julia Klöckner ir verslo elito atstovai iš įvairių šalių. Taip pat pasirodė „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vadas Christopheris Donahue, „Spotify“ įkūrėjas Danielis Ekas, „Palantir“ vadovas Alexas Karpas, gynybos technologijų įmonių „Thales“, „Saab“, „Anduril“, „Helsing“ vadovai.
Susitikimo temos turėjo būti apie euroatlantinius santykius, Ukrainos ateitį, JAV ekonomiką, Europą, Artimuosius Rytus, taip pat inovacijas gynybos srityje, dirbtinį intelektą ir migracijos klausimus. Bilderbergo klubo veikla yra slapta, nėra jokių debatų ar spaudos konferencijų transliacijų.
Viešumo čia beveik nėra, nes žiniasklaida neįleidžiama, dalyviai apie diskusijas nekalba, tad spekuliacijos neišvengiamos. Konferencijai pirmininkauja Marcusas Wallenbergas, vadovaujantis Švedijos gynybos pramonės gigantui „Saab“.
Nors oficialus svetainės aprašymas tvirtina, kad susitikimas nesiekia konkrečių sprendimų, nesiūlo rezoliucijų ir nėra susijęs su jokios partijos politika, viena aišku: susirinkę elito atstovai ne šiaip sau dalijasi mintimis. „Tai, kad susitikimas neviešas, leidžia dalyviams kalbėti atvirai, saugioje aplinkoje“, skelbia organizatoriai.
Geopolitinė įtampa, lenktynės dėl DI ir ginkluotų dronų era
Šiemetinė susitikimo darbotvarkė atspindi sparčiai kintantį pasaulį: aptariamos transatlantinės santykių krizės, Ukrainos karas, Kinijos įtaka, DI proveržis ir „autoritariškos ašies“ formavimasis: Kinijos, Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas.
Buvusi JAV nacionalinio saugumo patarėja Nadia Schadlow įvardijo pagrindinę šių metų grėsmę: „Autoritariška ašis greitai formuojasi, griaudama įsitikinimą, kad po šaltojo karo atsirado tarptautinė bendruomenė.“ Šie žodžiai pasitvirtino dar pirmąją susitikimo dieną, kai Izraelis smogė Teheranui: viena iš realaus karo grėsmių temų, atitinkančių darbotvarkėje numatytą „Vidurio Rytų“ skyrių.
Šalia karininkų ir politikų matyti ir technologijų milžinų atstovai. Buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas perspėjo: „Kinija prilygsta ar jau lenkia JAV kai kuriose technologijų srityse, ypač dirbtinio intelekto fronte.“ Jis tiki, kad per artimiausius 3–5 metus bus sukurtas superintelektualus DI, kuris galėtų reikšti totalų karinį dominavimą. „Kas pirmas tai pasieks, tas turės raktus į viso pasaulio kontrolę“, pareiškė E. Schmidtas[2].
Karo technologijos perėjo į naują etapą: dirbtiniu intelektu valdomi dronai tampa svarbiausiu praktiniu DI taikymu. Dronų gamintojai „Helsing“, „Thales“, „Anduril“ ne tik dalyvauja susitikime. Jų tarpusavio ryšiai ir investuotojai, tokie kaip Peteris Thielis ar Alexas Karpas, rodo formuojamą galios ir kapitalo tinklą. Vienas iš „Helsing“ rėmėjų yra „Spotify“ įkūrėjas Danielis Ekas, o bendrovė bendradarbiauja su DI įmone „Mistral“, kurios vadovas taip pat atvyko į Bilderbergą.
Dėl DI augančių energijos poreikių, kaip pažymėjo Tarptautinės energijos agentūros vadovas Fatihas Birolas, „duomenų centrų elektros poreikis artimiausiais dešimtmečiais šoks į viršų“, todėl DI kūrimo lenktynės tampa ir energetinių resursų karu. „Geopolitika tampa ir elektros geopolitika“, galima sakyti.
D. Trumpo įtaka, Vakarų pasaulio susiskaldymas ir ekonominis „perkrovimas“
Susitikime neišvengiamai aptarta ir JAV vidaus politika bei ekonomika. Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas yra svarbus šių geopolitinių perspektyvų veiksnys. Jo viceprezidentas JD Vance ne kartą ragino mažinti JAV įsipareigojimus Europai. „Europa turi būti savarankiškesnė, o tai naudinga JAV“, yra sakęs J. D. Vance, pasisakantis už JAV dėmesio perkėlimą į Rytų Aziją.
Tai atitinka „strateginio atsiskyrimo“ nuo Kinijos viziją, kurią palaiko įtakingi ekonomikos patarėjai, tokie kaip Robertas Lighthizeris. Jis dalyvavo Bilderbergo susitikime kartu su kongresmenu Jasonu Smithu, palaikančiu D. Trumpo „pirmiausia Amerika“ prekybos politiką. „Kinija kelia egzistencinę grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, sakė R. Lighthizeris ir paragino atsieti technologinį bendradarbiavimą.
Tuo tarpu kiti DI pasaulio atstovai skleidė optimizmą. „DeepMind“ įkūrėjas Demis Hassabis mato AI kaip „kavaleriją“, kuri išgelbės žmoniją nuo jos pačios. „Jei nežinočiau, kad kažkas tokio transformuojančio kaip DI artėja, būčiau labai susirūpinęs dėl visuomenės ateities“, sakė jis. O „Anthropic“ vadovas Jackas Clarkas tikisi, kad dirbtinis intelektas leis žmonėms atsisakyti monotoninio darbo ir atrasti kūrybingesnį gyvenimo būdą.
Tačiau ši optimistinė vizija susiduria su realybe, kurioje dominuoja „galia yra teisė“ moralė. Kaip teigia „Palantir“ vadovas Alexas Karpas: „Jei padarei kažką didelio ir svarbaus, greičiausiai esi geras žmogus.“
Bilderbergo susitikimas dar kartą įrodo, kad pasaulio ateitis formuojama tyliai, už uždarų durų, tarp tų, kurie turi galią, kapitalą ir prieigą prie technologijų. Kas laimės DI lenktynes, energijos karą ir geopolitinį virsmą: Vakarai, Kinija ar „autoritariškoji ašis“ paaiškės jau netrukus.
