Narystė JT, ES ir Pasaulio banke: kiek Lietuva išleidžia tarptautiniam prestižui?
Noras būti žinomai tarptautiniu lygmeniu Lietuvai kainuoja nepigiai – už tai, kad šalis būtų tarptautinių organizacijų narė, pernai metais teko atseikėti nei daug, nei mažai – 44 mln. eurų. Tiesa, narystė kai kuriose organizacijose kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Tokie skaičiai neišgalvoti – štai Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateiktame 2024 m. Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose sąvade rašoma, kad pernai metais šalis priklausė 163 tarptautinėms organizacijoms ar kitiems daugiašaliams tarptautinio bendradarbiavimo formatams (2023 m. tokių buvo 183)[1].
Matyti, kad per 2024 metus Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos tarptautinėms organizacijoms sumokėjusios narystės mokesčių už 18 521 eurus (atitinkamai 2023 m. sumokėta 16,19 mln. eurų narystės mokesčių, o 2022 m. – 18,67 mln. eurų, 2021 m. – 14,44 mln. eurų).
Brangiausiai Lietuvai kainuoja narystė šiose organizacijose:
- Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijoje (1,386 mln. eurų);
- Europos kosmoso agentūroje (3 mln. eurų);
- Pasaulio banke (12 mln. eurų) – nors čia oficialaus narystės mokesčio nėra, kaip skelbiama, Lietuva kasmet finansiškai prisideda prie Tarptautinės plėtros asociacijos išteklių papildymų, kur pernai metais sumokėjo 2 mln. eurų.;
- Dar 10 mln. eurų Lietuva 2024-aisiais sumokėjusi į Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą;
- Už narystę Europos saugios oro navigacijos organizaciją buvo sumokėtas 1,22 mln. eurų narystės mokestis ir 222 tūkst. eurų savanoriškas įnašas;
- Europos patentų organizacijoje (1,4 mln. eurų);
- Jungtinėse Tautose (4,779 mln. eurų, iš kurių už narystę – 2,27 mln. eurų, o likusi suma nukeliavo į JT taikos palaikymo misijų biudžetą);
- Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (2,1 mln. eurų).
Tačiau Lietuva, pasirodo, priklauso net ir tokioms organizacijoms, kurios su mūsų kraštu turi mažai ką bendro – pavyzdžiui, JT konvencija dėl kovos su dykumėjimu, šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą. O taip pat ir konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo.
Kokioms dar organizacijoms priklausome?
Remiantis URM, šiuo metu Lietuva yra narė valdymo institucijose tokiose tarptautinėse organizacijose kaip[2]:
- Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisija (CND, 2026–2029 m. kadencija)
- JT Moterų padėties komisija (CSW, 2025–2029 m.)
- Tarptautinės darbo organizacijos Valdymo taryba (ILO, 2024–2027 m.)
- Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomoji taryba (OPCW, 2024–2026 m.)
- JT Pasaulio turizmo organizacijos Vykdomoji taryba (2023–2027 m.)
- UNESCO vykdomosios tarybos ir komitetų sudėtis (2021–2027 m.)
Lietuvos atstovai užima prestižines pozicijas
- Dalia Leinartė – JT Žmogaus teisių komitetas (2025–2026 m.)
- Aleksandr Kuzmenko – Tarptautinės vežimo geležinkeliais organizacijos generalinis sekretorius (2025–2027 m.)
- Mantas Adomėnas – Demokratijų Bendrijos generalinis sekretorius (2024–2027 m.)
- Feliksas Bakanauskas – JT Administracinių ir biudžeto klausimų patariamasis komitetas (2024–2026 m.)
- Tomas Lamanauskas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas (2023–2026 m.)
- Rimvydas Laužikas – UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisija (2023–2026 m.)
Šie postai leidžia Lietuvai aktyviai formuoti tarptautinę politiką, dalyvauti svarbiausiuose sprendimuose ir stiprinti šalies įvaizdį globalioje arenoje.
