Rekordiniai rezultatai: „Ignitis“ uždirbo 405 mln. eurų
Per 2025 metų devynis mėnesius „Ignitis grupė“ uždirbo koreguotą EBITDA 405,1 mln. eurų – tai 2 % daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m. Augimą daugiausia lėmė Žaliųjų pajėgumų ir Tinklų segmentų rezultatai, kurių pelno dalis EBITDA sudarė 53,2 %. Šie skaičiai atspindi įspūdingą grupės finansinę galią, net ir plečiant investicijas į naujus saulės ir vėjo parkus Baltijos regione.
Nauji projektai – šeši vėjo ir saulės parkai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje – prisidėjo prie pelningumo augimo, padidinę veikiantį žaliųjų pajėgumų kiekį iki 2,1 GW. Papildomai užtikrinti pajėgumai Lietuvoje išaugo 0,3 GW iki 3,4 GW po investicijų į Kelmės, Kruonio ir Mažeikių energijos kaupiklių sistemas, dar labiau sustiprindami grupės pajėgumus generuoti pelną[1].
Nepaisant grynosios skolos augimo iki 1 783 mln. eurų, finansiniai rodikliai išlieka stiprūs, o „S&P Global Ratings“ patvirtino „BBB+“ kredito reitingą su stabilia perspektyva. Tai reiškia, kad „Ignitis grupė“ ne tik užtikrina rekordinius pelnus, bet ir išlaiko tvirtą finansinį pagrindą tolimesnei plėtrai bei investicijoms į atsinaujinančią energetiką.
Žvelgiant į ateitį, grupė prognozuoja 2025 m. koreguotą EBITDA 510–540 mln. eurų, dar labiau didindama savo pelningumo rekordus. Toks įspūdingas rezultatas patvirtina, kad „Ignitis grupė“ yra viena pelningiausių ir finansiškai stipriausių energetikos įmonių Baltijos regione, gebanti derinti spartų augimą su tvariu pelnu.
Auditas atskleidė trūkumus: „Ignitis“ pirmasis jūros vėjo parkas stringa
Premjerė Inga Ruginienė paragino „Ignitis grupę“ ir Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) neatidėliojant imtis veiksmų po Valstybės kontrolės audito, atskleidusio rimtas problemas pirmojo 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje projekte[2].
Auditoriai nurodė, kad dėl rinkos pokyčių nuo 2023 metų projektas pabrango 27 %, o planuojama grąža sumažėjo 40 %, o įgyvendinimas stringa – kyla rizika, kad projektas nebus užbaigtas iki 2030-ųjų. Premjerė pabrėžė, kad reikia ne ieškoti priežasčių, kodėl neįmanoma įgyvendinti projekto, o greitai nustatyti konkrečias priemones trūkumams šalinti.
„Ignitis grupė“ jau pradėjo įgyvendinti audito rekomendacijas: perduos „Curonian Nord“ projekte sukurtą turtą ir įsipareigojimus antrinei bendrovei „Offshore Wind Farm 1“, patikslins sutartis su tiekėjais, atliks vidinę ir išorinę analizę bei supažindins su rezultatais su susijusiomis šalimis.
VERT pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad projektui prižiūrėti galėtų būti įkurta vyriausybinė komisija, o reguliuotojas planuoja atlikti „Offshore Wind Farm 1“ patikrinimą ir pasiūlyti Energetikos ministerijai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus.
„Ignitis“ stebėtojų taryboje – šeši užsienio nariai ir trys valstybės atstovai
Finansų ministerija tyliai pakeitė „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybos sudėtį ketverių metų kadencijai, įtraukdama net keturis užsienio „nepriklausomus“ narius. Iš viso tarybą dabar sudaro šeši nepriklausomi nariai ir trys valstybės atstovai, tarp jų nauja narė Lina Liubauskaitė iš Vyriausybės kanceliarijos.
Formaliai taryba turėtų kontroliuoti bendrovės vadovybę ir patvirtinti strategiją, tačiau Seimo Audito komiteto vadovas Artūras Skardžius įspėja, kad tokia struktūra gali leisti užsieniečiams daryti įtaką svarbiausiems Lietuvos energetikos sprendimams, nes jie mažiau klausinėja ir labiau pasitiki pateikta informacija.
Ekspertai bei visuomenininkai pabrėžia, kad dėl užsieniečių įtraukimo atsiranda rizika, jog projektai stringa, biudžetai išpūsti, o atsakomybė – prarasta. Konkretus pavyzdys – pirmojo jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ projektas, kuris stringa, pinigai tirpsta, o realios kontrolės nėra, nors Finansų ministerija valdo 75 % bendrovės akcijų.
Be to, nepriklausomi tarybos nariai, ypač užsieniečiai, gali gauti žymiai didesnius atlyginimus už tą patį darbą nei valstybės tarnautojai, o jų dalyvavimas posėdžiuose yra epizodinis. Visuomenininkai kelia klausimą dėl skaidrumo ir lojalumo: kas iš tikrųjų prižiūri prižiūrėtojus?
