Paplito neoficialūs persėdimai už 40–60 eurų prie Lietuvos–Baltarusijos pasienio
Prie Baltarusijos ir Lietuvos pasienio kontrolės punktų susidaro ilgos eilių, o iš anksto suplanuoti autobusų reisai dažnai užstringa kelias valandas. Dėl vėlavimų kai kurie keleiviai persėda į arčiau punkto stovinčius autobusus už pinigus – sumos siekia maždaug nuo 40 iki 60 eurų. Ši praktika vyksta neoficialiai, už užtvaros ar šone, todėl sunku nustatyti, kas tiksliai persėda.
Keleiviai liudija, kad žmonės tiesiog kreipiasi į vairuotojus ir prašo paimti, o skubantys į lėktuvą ar svarbų susitikimą net ieško pavežimo lengvuoju automobiliu. Socialiniuose tinkluose dalinamasi tokiomis istorijomis, o liudininkai pasakoja, kad sandoriai vyksta visų akivaizdoje, nors pinigų perdavimo momentai dažniausiai nuslepiami[1].
Vežėjai situaciją vertina atsargiai. Lietuvos bendrovė „Toks“ teigia, kad jos reisai į Minską sudaro mažiau nei 20 proc. visų maršrutų, todėl negali apibendrintai vertinti problemos. Bendrovė pabrėžia, kad persėdimas už pinigus turi neteisėtos veiklos požymių, o jei tokie atvejai pasitvirtintų, darbuotojai būtų nušalinti nuo pareigų. Sisteminės problemos pasienyje – ilgas laukimas ir darbo bei poilsio režimo pažeidimai – taip pat apsunkina situaciją.
Statistika rodo, kad Baltarusijos piliečiai šiemet pasienį kirto beveik penkis kartus dažniau nei Lietuvos piliečiai, o ilgalaikė tendencija rodo abiejų šalių kelionių sumažėjimą lyginant su 2023 m. Nors reisai į Minską išlieka paklausūs, jie sudaro tik nedidelę bendrovės „Toks“ veiklos dalį, o pagrindinis dėmesys skiriamas vietiniams pervežimams. Didžiausi iššūkiai pasienyje lieka ilgos eilės ir galimi piktnaudžiavimo atvejai bilietų pardavimo metu.
Baltarusiai randa būdų kaip greičiau kirsti pasienį. Markus Spiske/Unsplash nuotrauka
Motoroleriai pasienyje tapo sprendimu apeiti kelionių į Baltarusiją ribojimus
Tuo tarpu kovo pradžioje, po to, kai buvo sugriežtinta kelionių į Baltarusiją tvarka, apsukresni vairuotojai ir keliautojai rado būdų apeiti naujus apribojimus[2].
Sieną dabar galima kirsti tik motorine transporto priemone, tačiau dalis žmonių pasienyje išsinuomoja motorolerį arba pasinaudoja pažįstamų pagalba, kad greičiau pasiektų Lietuvą.
Socialiniuose tinkluose veikia uždaros grupės, kuriose siūlomos tokios paslaugos, o dar pavasarį aikštelėse prie Šalčininkų pasienio punkto galima pamatyti keliasdešimt motorolerių, dažniausiai su baltarusiškais numeriais.
Motorolerių savininkai aiškino, kad tai patogu pasiekti darbą Lietuvoje, ypač kai autobusų bilietai brangūs arba viešojo transporto paslaugos ribotos.
Vienas jų tuo metu teigė, kad motoroleriais važiuoja ne tik pats, bet ir padeda tautiečiams pasiekti darbo vietas, nes automobilius pasienyje dažnai tenka palikti. Tuo tarpu pasienio aikštelių valdytojai skundėsi, kad motoroleriai ir automobiliai dažnai paliekami neleistinose vietose, užimdami parkavimo vietas ir kelia pavojų eismui, tačiau oficialaus atsakymo iš institucijų nesulaukė.
Prieš „Zapad“ pratybas padidėjo neteisėtų migrantų srautai?
Tuo tarpu iš pačios Baltarusijos į Lietuvos pasienį pradėjo vėl plūsti migrantų srautai – svarstoma, kad dėl to galimai „kaltos“ vyksiančios „Zapad“ pratybos, prieš kurias ši šalis panoro „išsivalyti“ savo teritoriją[3].
Visgi, kaip teigė laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, išaugusių neteisėtų migrantų srautų su šiomis pratybomis tiesiogiai sieti nereikėtų.
„Mūsų siena yra saugoma ir tie bandymai (neteisėtai kirsti sieną – ELTA) prie nieko neprives“, – teigė V. Kondratovičius.
Rugsėjo viduryje prasidės „Zapad“ pratybos. ejbartennl / Pixabay
Pasienyje su Baltarusija ir Rusija pastatyti „drakono dantys“
Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos kariuomenė pradėjo naują pasienio apsaugos stiprinimo etapą – prie nenaudojamų kelių, vedančių į kontrolės punktus su Baltarusija ir Rusija, pastatytos užtvaros, vadinamos „drakono dantimis“. Veikiančiuose punktuose jos laikomos šalia kelių, kad prireikus būtų galima greitai panaudoti. Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad šios priemonės yra tik pirmasis žingsnis platesnėje gynybos sistemoje[4].
Kariuomenė teigia, jog kelių dangos būklė nepakito, todėl gyventojams nepatogumų nekils. Užtvaros jau įrengtos Šumsko, Lavoriškių, Raigardo ir Latežerio punktuose pasienyje su Baltarusija bei Romaniškių punkte pasienyje su Rusija. Darbai yra planiniai, jų tikslas – apriboti nenaudojamų kelių pravažumą ir sumažinti galimų grėsmių riziką.
Šios priemonės laikomos dalimi Baltijos gynybos linijos, kurią vysto Baltijos šalys kartu su Lenkija. Projektu siekiama stiprinti rytinę NATO sieną ir apsunkinti priešiškų valstybių galimybes judėti sausuma. Artimiausiu metu planuojama įvertinti daugiau pasienio vietovių, kuriose taip pat bus diegiamos mobilumo ribojimo priemonės.
