<h2>Rusijos dūmos rinkimai, leisiantys V. Putinui užsitikrinti dar vieną kadenciją</h2>
<p>Rugsėjo 17-19 dienomis Rusijoje vyko Dūmos rinkimai, kurių metu sprendėsi tolimesnis valstybės ir, iš dalies, Vladimiro Putino likimas. Todėl 2024 m. baigiantis jo kadencijai, V. Putinui yra ypatingai svarbu, jog Rusijos parlamentinė veikla padėtų jam siekti naujos kadencijos ir susigrąžinti smuktelėjusius reitingus.</p>
<p>Rusijos parlamentas – Dūma yra renkamas 5 metų laikotarpiui, o šie rinkimai esą buvo pirmieji po įsigaliojusių Rusijos Konstitucijos pataisų.[1] V. Putinui tai puikus metas, mat opozicinės jėgos Rusijoje slopsta, o žymus opozicionierius Aleksejus Navalnas taip pat yra suimtas.</p>
<p>Vis dėlto, Kremliaus kritikai nebuvo patenkinti iškovota V. Putiną remiančios „Vieningosios Rusijos“ pergale. Iškart po rinkimų rezultatų, politikai, pralaimėję Kremliaus remiamiems kandidatams, suformavo koaliciją, ginčijančią gautus balsavimo internetu rezultatus Maskvoje.</p>
<p>„Vieningajai Rusijai“ gerokai pavyko atsiplėšti nuo kitų politinių partijų – ši surinko net 49,82 proc. balsų ir gavo net 198 mandatus iš 225.[2] Siekdamas kovoti su balsų padirbimu, suburtas komitetas siekia, kad negaliojančiais būtų pripažinti balsavimo internetu rezultatai Maskvoje ir tokį balsavimo būdą panaikinti ir ateinančiuose rinkimuose.[5]</p>
<p>Tokių rezultatų nepripažįsta ir liberalioji „Yabloko“, taip pat antra pagal dydį parlamente komunistų partija ir Kremliaus remiamu projektu laikoma pernai suformuota „New People“ partija. Tokiais balsavimo rezultatais pasipiktino ir komunistų partijos vienas iš koalicijos lyderių Valerijus Raškinas.[5]</p>
<p>Kovoti už paskelbtus neteisingus rinkimų rezultatus paragino ir vyriausiasis Navalno strategas Leonidas Volkovas:[5] „Nepatikrinto, apgaulingo internetinio balsavimo Maskvoje rezultatai turi būti pripažinti visiškai negaliojančiais. Balsai turi būti perskaičiuoti Sankt Peterburge ir daugelyje kitų regionų. Mes palaikome visus taikius protestus, kurie padės tai pasiekti“, – vaizdo įraše sakė L. Volkovas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/balsavimas-2.jpg" alt="Dūmos rinkimai" /></p>
<h2>Vokietijos rinkimai, nuspręsiantys, kas „paveldės“ kanclerio postą</h2>
<p>Vokietijos Bundestago rinkimai įvyko rugsėjo 26-ąją – jų metu vokiečiai rinko federalinio parlamento rūmus – Bundestagą. Nors balsavimas ir vyko tą pačią dieną, tačiau dalis balsuoja paštu, tad rezultatų gali tekti palaukti. Prognozuojama, kad balsuoti turi maždaug 60,4 milijono vokiečių, sulaukusių pilnametystės.[7] Šie rinkimai yra svarbūs Vokietijai, mat pažymės 16 metų šalį valdžiusios Angelos Merkel eros pabaigą.</p>
<p>Teisę rinkti kanclerį turi daugiausiai vietų koalicijoje turinti partija. Kadangi pats koalicijos kūrimas užima daug laiko įskaitant derėjimąsi dėl ministrų paskyrimo, tai naujojo kanclerio patvirtinimas gali kiek užtrukti. </p>
<p>Iš viso rinkimuose vokiečiai atiduoda du balsus – vieną už vietinį parlamento narį ir kitą už politinę partiją. Iš viso per šiuos du balsavimus yra išrenkami 598 Bundestago nariai. Iš jų 50 proc. yra tiesiogiai išrinkti iš 299 apygardų ir 50 proc. yra renkamas atsižvelgiant pagal partijų balsų dalį. Tuomet sudaryta koalicija suformuoja daugumą parlamente ir išrenkamas kancleris.[7]</p>
<p>Dėl daugiausiai vietų skaičiaus Bundestage kovoja trys pagrindinės partijos: Krikščionių demokratų sąjunga, socialdemokratų partija ir žalieji. Pastarieji kartu su partijos lydere Annalena Baerbock šių metų apklausose užėmė lyderių pozicijas, praneša „BBC news“.</p>
<p>Pagrindiniai du kandidatai į Vokietijos kanclerio postą yra Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Arminas Laschetas ir socialdemokratų lyderis Olafas Scholzas. Vis dėlto, A. Laschetas padarė nemažai klaidų, todėl šio populiarumas šalyje ėmė blėsti. Žmonės pastebėjo, kad viešėdamas potvynio nuniokotame Erftštato mieste Šiaurės Reine-Vestfalijoje, jis buvo užfiksuotas besijuokiantis. </p>
<p>Todėl nors ir metų pradžioje nesitikėta, kad O. Scholzas galėtų tapti naujuoju kancleriu, dabar tam yra didelė tikimybė, mat jo populiarumas ėmė kilti. Centrinė-kairioji socialdemokratų partija buvo koalicijoje su konservatoriais, o balsavimo išvakarėse netgi juos lenkė. Todėl finansų ministras O. Scholzas turi labai realių šansų perimti A. Merkel „sostą“. Vis dėlto, 2021-ųjų rinkimai Vokietijoje laikomi labiausiai nenuspėjamais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bundestagas.jpg" alt="Bundestago ir kanclerio rinkimai" /></p>
<h2>Kanadoje įvyko precedento neturintys rinkimai akistatoje su COVID-19 pandemija</h2>
<p>Rugsėjo 20 d. taip pat įvyko ir rinkimai Kanadoje, siekiant išrinkti naujus parlamento narius. Kanados istorijoje (kaip ir neabejotinai, kitų valstybių) pirmą kartą įvyko rinkimai COVID-19 pandemijos sąlygomis. Taigi, išanalizavus net 36 dienas trukusios politinės kampanijos bei rinkimų rezultatus, paaiškėjo, jog ženklių pokyčių Kanadoje neįvyks – bus perrinktas ministras pirmininkas Justinas Trudeau kartu su liberalais, nors ir neturėjo daugumos vyriausybės Bendruomenių rūmuose.</p>
<p>Liberalai užsitikrino 157 vietas parlamente, kai tuo tarpu daugumai suformuoti reikia bent 170 vietų. Konservatoriai tuo tarpu gaus 122 vietas. Nepaisant to, kad J. Trudeau pritrūko balsų, jis ramino kanadiečius dėl tolesnio COVID-19 pandemijos valdymo, esą ir toliau viskas bus daroma, kad „Kanada įveiktų šią pandemiją ir išvystų šviesesnes dienas“.[9]</p>
<p>Visgi, Trudeau vyriausybės kelias lengvas nebuvo, mat vos prasidėjus kampanijai, ši vyriausybė buvo priversta gintis dėl savo vaidmens Afganistano pasitraukime. Kritikų teigimu, Trudeau pastangos evakuoti savo piliečius ir afganus po Talibano perėmimo buvo lėtos ir nekoordinuotos. </p>
<p>Vis dėlto, nors konservatoriai ir pralaimėjo liberalams, tačiau jų lyderė Erin O'Toole patenkinta rezultatais nebuvo. Mat dar prieš penkias savaites esą pats Trudeau prašęs daugumos, kadangi mažuma parlamente yra „neveiksminga“. Remiantis rezultatais, Trudeau taip ir negavo išsvajoto daugumos mandato.</p>
<p>„Tiesą sakant, kanadiečiai jį atsiuntė su kita mažuma, kainavusia 600 milijonų dolerių ir dar gilesnius susiskaldymus mūsų didžiojoje šalyje“, – piktinosi E. O'Toole.[9]</p>
<p>Šiuos rinkimus kanadiečiai net praminė „rinkimais į niekur“ dėl to, kad Liberalų partijos valdžia parlamente išlieka tokia pati, kokia ir buvo per paskutinę parlamento sesiją. Šie rinkimai buvo įkainoti kaip brangiausi Kanados istorijoje, o rinkimų aktyvumas buvo stebėtinai mažas – vos 58,44 proc.[11]</p>
<p>Konservatorių lyderė taipogi nepritarė ir Trudeau siūlomiems privalomiems skiepijimo bei vakcinų pasų planams. „Trudeau mėgino panaudoti vakcinos įgaliojimus kaip terpę ir tai veikė gana efektyviai“, – teigė politologė Duane Bratt.[11]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vote-ca.jpg" alt="Rinkimai Kanadoje" /></p>
