Lukašenka suteikė malonę 22 asmenims, tačiau politinių kalinių skaičius išlieka milžiniškas
Antradienį Baltarusijos valdžia pranešė, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo suteikė malonę 22 nuteistiesiems, iš jų 20 – už vadinamuosius „ekstremistinius nusikaltimus“. Taip režimas įvardija politinio pobūdžio bylas.
Kaip nurodė A. Lukašenkos administracijos spaudos tarnyba, į laisvę paleista 15 moterų ir 7 vyrai, 11 iš jų turi nepilnamečių vaikų. Teigiama, kad sprendimas priimtas „jų šeimų interesais“. Visi paleistieji buvo pateikę prašymus dėl malonės, tačiau jų pavardės neskelbiamos.
Nepaisant šio gesto, žmogaus teisių organizacijos skaičiuoja, kad Baltarusijos kalėjimuose vis dar laikoma daugiau nei 1 300 politinių kalinių. Opozicijos atstovai pabrėžia, jog per pastaruosius šešis mėnesius jų skaičius ne sumažėjo, o net išaugo maždaug dviem šimtais.
Kalinių paleidimai vyksta lygiagrečiai su JAV ir Baltarusijos dialogu bei sankcijų švelninimu
Šie sprendimai priimami tuo metu, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pastaraisiais mėnesiais atnaujino ryšius su Maskvos sąjungininke Baltarusija. Vašingtonas siekia platesnių politinių kalinių paleidimų ir kartu ieško diplomatinių kelių prisidėti prie karo Ukrainoje pabaigos.
Gruodžio viduryje, po Lukašenkos susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai Johnu Cole’u, iš kalėjimų buvo paleisti 123 politiniai kaliniai. Devyni iš jų išvyko į Lietuvą, o 114 buvo perkelti per Baltarusijos–Ukrainos sieną. Tarp paleistųjų buvo ir penki Baltarusijoje sulaikyti Ukrainos civiliai.
Anksčiau, rugsėjį ir birželį, po susitikimų su JAV atstovais taip pat buvo paleistos mažesnės kalinių grupės – atitinkamai 52 ir 14 asmenų.
Kartu su šiais žingsniais Jungtinės Valstijos sušvelnino dalį sankcijų Minskui, įskaitant apribojimus valstybinei oro linijų bendrovei „Belavia“ ir baltarusiškų kalio trąšų eksportui. Tačiau opozicija ir žmogaus teisių gynėjai įspėja, kad tokios nuolaidos gali paskatinti režimą manipuliuoti kalinių likimais.
Dalis paleistų politinių kalinių planuoja likti Lietuvoje ir prašo humanitarinių vizų
Baltarusijos opozicijos atstovų teigimu, dalis neseniai iš Baltarusijos kalėjimų paleistų politinių kalinių planuoja likti Lietuvoje. Apie 20 asmenų jau kreipėsi į Lietuvos institucijas dėl humanitarinių vizų ir nurodė ketinantys šalyje pasilikti.
Iš viso praėjusią savaitę buvo paleisti 123 politiniai kaliniai. Dauguma jų planuoja vykti į Lenkiją, keli jau išvyko į Vokietiją, o dalis pasirinko Lietuvą kaip saugiausią ir artimiausią prieglobstį. Pasak opozicijos, sprendimą lėmė tiek geografinis artumas, tiek jau susiformavę baltarusių diasporos tinklai.
Kai kurie buvę kaliniai viešai dėkojo Lietuvai už pagalbą po išlaisvinimo, pabrėždami, kad atvykus buvo suteikta laikina pastogė, teisinė ir humanitarinė pagalba. Opozicijos atstovai teigia, jog Lietuva tapo viena pagrindinių šalių, priimančių nuo Baltarusijos režimo represijų bėgančius žmones.
Paleisti kaliniai pasakoja apie smurtą, kankinimus ir režimo taktikas
Tarp paleistųjų buvo ir Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis. Jis AFP sakė, kad kalėjime mėnesiais buvo laikomas šaltyje, baudžiamosiose izoliacinėse kamerose, ir perspėjo, jog režimas vienu metu „viena ranka paleidžia, o kita – areštuoja“.
Buvę kaliniai taip pat liudijo apie žiaurų elgesį. Aliaxei Kaplich pasakojo, kad buvo sulaikytas be jokios informacijos artimiesiems.
„Kai įėjau į kabinetą, man užmovė maišą ant galvos ir paguldė veidu žemyn ant stalo, kol mane kratė. Pirmoji apklausa prasidėjo sulaikymo dieną ir tęsėsi iki ketvirtos ryto. 12 dienų praleidau tame kabinete, ir niekas nežinojo, kur aš esu“, – sakė jis.
Kitas buvęs kalinys Maksimas Senikas teigė, kad sulaikytieji buvo laikomi „kaip gyvuliai“. Juos mušė ir neleido miegoti. Vėliau perkėlė į kitą skyrių – ten nebemušė, bet pylė vandeniu arba slėpdavo antklodę. Senikas taip pat atskleidė, kad Baltarusijos KGB siūlė jam laisvę mainais už bendradarbiavimą užsienyje: „Jie norėjo, kad vykčiau į užsienį ir rinkčiau jiems informaciją.“
