Bankų padaliniai nyksta iš regionų: trečdalis Lietuvos savivaldybių neturi jokios vietos banko atstovybės
Lietuvoje finansinių paslaugų prieinamumas tampa vis opesne problema. Dabar net 19 savivaldybių neturi nė vieno veikiančio banko skyriaus. Bankai savo sprendimus grindžia tuo, kad dauguma klientų paslaugomis naudojasi internetu, o fizinių padalinių išlaikymas tapo brangus ir neefektyvus[1].
Tačiau regionų gyventojams toks argumentas neatrodo pakankamas. Kalvarijos mieste banko skyriaus nėra jau kurį laiką. Gyventojai piktinasi, nes norėdami atlikti elementariausias finansines operacijas, jie priversti vykti į kitus miestus.
„Marijampolė gi toli, autobusai nebekursuoja taip tankiai, kaip kursuodavo, tikrai blogai“, skundžiasi vietos gyventojas. „Reikia prašyti, kad kas nuvežtų, tai nuvežė iš socialinės rūpybos, va kaip būna, jeigu ko reikia – reikia prašyt“, sako kita moteris.
Meras Nerijus Šidlauskas atkreipia dėmesį į dar didesnes problemas atokiau gyvenantiems: „Gyventojas iš Liubavo turi įveikti 40 kilometrų su persėdimais, kad pasiektų artimiausią skyrių Marijampolėje.“ Lietuvos banko duomenimis, trečdalyje šalies savivaldybių šiuo metu nėra nė vieno banko padalinio[2].
Bankų logika susiduria su žmonių poreikiais: elektroninės paslaugos naudingos ne visiems
Bankų atstovai nurodo, kad skaitmenizacija pakeitė vartotojų elgesį, nes dauguma klientų, ypač jaunesnių, net nebeužsuka į skyrius. Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad pernai net 63 proc. gyventojų apskritai nesilankė fiziniame skyriuje.
Tačiau viešosios politikos ekspertas Kęstutis Kupšys įžvelgia gilesnį kontekstą: „Tai vis dėlto žmonės aktyviai sako, kad uždarykit šitą skyrių, mes juo nesinaudosim, nes mes jau taip įpratom prie tų elektroninių paslaugų, kad mums tas jūsų skyrius nebereikalingas. Ar jie priversti priimtai tai kaip faktą, kad skyrius yra uždaromas“ Jo teigimu, tai tampa savotišku užburtu ratu: kuo mažiau paslaugų, tuo labiau nyksta vietovės.
Tai ypač jaučia regionų verslai, kuriems bankų paslaugos yra būtinybė. „Jeigu ten nėra banko, tai šalia gali nebūti ir kitų paslaugų svarbių, palaipsniui ta vietovė apmiršta“, sako K. Kupšys.
Ieškoma sprendimų: mobilūs bankai, laikini padaliniai ir viešas spaudimas
Dalis bankų imasi alternatyvų: į regionus atvyksta vadinamieji mobilūs bankai. Plungės savivaldybė, siekdama užtikrinti paslaugų prieinamumą, siūlo bankams kelias dienas per mėnesį naudotis patalpomis savivaldybėje.
„Po keletą kartų per mėnesį galėtų atvažiuoti banko darbuotojai ir galėtų paslaugas teikti savo klientam normaliose patalpose ir žmonėm nereikėtų laukti po lietum, po sniegu ar karštyje“, siūlo Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Kai kurios finansų įstaigos vyksta į įmones ar savivaldybes pagal poreikį. „Jei darbuotojai ne visada gali darbo metu išvykti ir susitvarkyti finansines paslaugas, tai įmonių net ir vadovai suinteresuoti, kad bankas būtų arčiau tų darbuotojų ir suteiktų paslaugas vietoje“, pasakoja banko „Artea“ atstovė Dalia Kolmatsui.
Savivaldybių asociacija jau priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja gerinti gyventojų prieigą prie finansinių paslaugų. Kol kas, kaip rodo Kalvarijos ir kitų miestų pavyzdžiai, realybė nuo lūkesčių vis dar gerokai atsilieka.
