Vidutinė alga auga, tačiau finansinis saugumas neateina
Lietuvoje vidutinis atlyginimas jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų į rankas, rodo „Sodros“ duomenys. Per pastaruosius metus šis rodiklis augo gana sparčiai. Vis dėlto nemaža dalis gyventojų pripažįsta, kad iš tokios sumos pragyventi vis dar sudėtinga.[1]
Augančios kainos ir kasdienės išlaidos dažnai „suvalgo“ didesnes pajamas. Brangsta būstas, maistas ir paslaugos, todėl net didesnės algos nesuteikia saugumo jausmo. Dėl to vis dažniau keliama klausimas, kiek iš tikrųjų reikia uždirbti, kad žmogus jaustųsi finansiškai stabilus.
Ekonomistai ir politikai sutaria, kad problema slypi ne tik pačiose pajamose. Ne mažiau svarbus yra jų santykis su kainomis. Be to, finansinį spaudimą didina ir tai, kad nemaža dalis lietuvių gyvena po vieną.
Prieš dešimtmetį tokia alga atrodė nepasiekiama
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad atlyginimų augimas Lietuvoje buvo itin spartus. Pasak jos, dar prieš dešimtmetį 1,5 tūkst. eurų į rankas daugeliui atrodė kaip tikslas, kurį sunku pasiekti.[2]
„Atrodė svajonė ir kad tik Vokietijoje įmanoma tokį atlyginimą gauti, o dabar mes patys tokį atlyginimą turime. Žinoma, atsižvelgus į kainas, negalima sakyti, kad tai labai aukštas atlyginimas“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
Ji pažymi, kad pastaruoju metu kainos augo lėčiau nei atlyginimai. Tačiau kai kuriose srityse Lietuva jau pasiekė Europos Sąjungos kainų vidurkį. Tai ypač jaučiama kalbant apie pirmo būtinumo prekes.
„Visgi kai kuriose kategorijose stebime tai, kad Lietuva pagal kainas jau yra pasiekusi ES vidurkį. Būtent viena iš tų opių kategorijų yra maistas ir gėrimai. Tai yra pirmo būtinumo prekės, todėl labai objektyvu, kad infliacija, kalbant apie maistą, yra skaudi ir atitinkamai dėl to turime mažiau laisvės. Žinoma, yra prekių grupių, kur Lietuva vis dar gana neblogai atrodo ir kainos yra mažesnės. Taip pat viešosios paslaugos Lietuvoje vis dar yra kur kas žemesnės palyginus su kitomis brandžiomis ES valstybėmis“, – komentavo ekspertė.
Gyventojai jaučia kainas kasdien, o atlyginimų augimą – rečiau
Pasak ekonomistės, gyventojų nepasitenkinimas yra natūralus. Žmonės kasdien susiduria su kainomis, todėl jų augimas jaučiamas stipriau nei didėjančios pajamos. Dėl to net objektyviai gerėjant rodikliams nuotaikos išlieka prastos.
„Visiškai natūralu, kad kainų augimą mes priimame jautriau, nes kainas jaučiame kiekvieną dieną, o atlyginimų augimą – rečiau. Nepasitenkinimas natūralus reiškinys, ypatingai kai stebime būtinų prekių brangimą“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Ji priduria, kad per pastarąjį dešimtmetį atlyginimų augimas vis dėlto didino bendrą perkamosios galios lygį. Tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje situacija gerėjo, nors kasdienybėje tai ne visada jaučiama.
Tačiau net ir esant augančioms pajamoms, daliai gyventojų finansinis saugumas vis dar lieka nepasiekiamas. Būtent todėl vis dažniau kalbama ne apie atlyginimų dydį, o apie tai, kiek realiai galima už juos nusipirkti.
