Audito komitete atskleista LRT konkursų spraga apie įvestus „pičus“
Seimo Audito komiteto posėdyje R. Žemaitaitis pareiškė, kad LRT administracija 2021–2024 m. laikotarpiu TV programų konkursuose esą pažeidinėjo viešųjų pirkimų ir pačios LRT nustatytas konkurso taisykles. Pasak jo, situacija pasikeitė po to, kai generalinės direktorės pareigas perėmė M. Garbačiauskaitė-Budrienė – tuomet buvo įvestas anksčiau neegzistavęs antrasis konkurso etapas, vadinamas „piču“.
Šiame etape, skirtame trumpam projekto pristatymui, iš pradžių dalyvaudavo LRT komisijos nariai, tačiau vėliau juos, Žemaitaičio teigimu, pakeitė administracijos paskirti ir visuomenei nepažįstami „ekspertai“, kurių profesinė patirtis ir atrankos kriterijai nebuvo viešinami[1].
Nors šie asmenys turėjo tik konsultacinę funkciją, jie, anot politiko, faktiškai spręsdavo, ar projektas bus apskritai priimtas į pagrindinį konkursą, nors jokie teisės aktai tokios teisės jiems nesuteikia. Žemaitaitis tvirtino, kad „pičas“ virto neformaliu filtru, atmetančiu projektus „trijų NE“ principu, o tai esą labiau priminė pramoginį atrankos šou „X faktorius“ nei rimtą procedūrą.
„2025 m. lapkričio 14 d., po audito išvadų, LRT programų direktorius Andrius Korenka prodiuserių pusryčiuose paskelbė, kad nuo šiol visi projektai eis tiesiai į pagrindinį konkursą, o „pičai“ bus skirta tik konsultacinė funkcija. Prodiuseriams, kurie daug metų dalyvavo konkursuose ir kurių kokybiški projektai (kartais jau rodyti LRT eteryje) buvo atmetinėjami šių neteisėtų tarpininkų, šis pripažinimas buvo kaip sprogusi bomba.“ – rėžė R. Žemaitaitis.
Žemaitaitis taip pat pažymėjo, kad iki šiol lieka neaišku, kaip atrenkami komisijų nariai ir minėti „ekspertai“, kokia jų kvalifikacija ir ar nėra interesų konfliktų, pabrėždamas, kad kitose institucijose, pavyzdžiui, Medijų rėmimo fonde, ekspertai atrenkami viešame konkurse, kas užtikrina didesnį skaidrumą.
LRT generalinė direktorė posėdyje nepasirodė
Vertėtų paminėti ir tai, kad pati LRT vadovaujanti M. Garbačiauskaitė-Budrienė minėtame posėdyje nepasirodžiusi. Visgi, pati LRT administracija atvyko, įskaitant LRT administracijos direktoriaus pavaduotoją, administracijos veiklos vystymo departamento vadovą, televizijos ir radijo departamentų vadovai – būtent jie prie posėdžio prisijungė nuotoliniu būdu[2].
Seimo Audito komiteto pirmininkui Artūrui Skardžiui pasiteiravus, kurgi yra LRT generalinė direktorė, jam buvo atsakyta, kad komandiruotėje.
„Generalinė direktorė yra išvykusi į komandiruotę Europos transliuotojų sąjungos valdybos posėdį ir Generalinę asamblėją“, – pažymėjo LRT administracijos atstovas.
Posėdyje nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo LRT tarybos atstovas Deimantas Jastramskis. Tačiau iš pačios vadovybės A. Skardžius pasigedo ir tarybos pirmininko, tarybos pirmininko pavaduotojo, taip pat komitetų pirmininkų.
„(…) Mes tada atidėsime posėdį, kviesime gyvai atvykti VšĮ atstovus (…). Kadangi buvo kviečiami (aut. past. – LRT atstovai) ir neatvyko. Iš tiesų čia yra svarstymo stadijoje Audito komiteto posėdis, svarstoma valstybinio audito ataskaita ir neturime VšĮ atstovų. Tai turbūt pirmas atvejis per visą Audito komiteto 20-ties metų darbą“, – rėžė Skardžius.
Prašoma vertinti M. Garbačiauskaitės-Budrienės pasisakymus
Tuo tarpu trečiadienį sukruto ir Seimo Audito komitetas, nusprendęs LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę skųsti žurnalistų etikos institucijoms ir kreiptis į LRT tarybą dėl jos viešų komentarų apie Valstybės kontrolės auditą. Komiteto teigimu, auditoriai nustatė esminius ir sisteminius neatitikimus, o vadovė juos pristatė kaip neesminius, galimai klaidingai formuodama audito rezultatų vertinimą[3].
Komiteto diskusijoje kilo aštrios diskusijos: Artūras Zuokas siūlė tirti galimą viešojo intereso pažeidimą, o opozicijos atstovas Jurgis Razma tai kritikavo kaip politizuotą sprendimą ir bandymą riboti LRT nepriklausomybę. LRT atstovai pabrėžė, kad transliuotojas pateikė subalansuotą auditorijos informavimą, pristatydamas tiek Valstybės kontrolės, tiek LRT pozicijas.
LRT darbuotojai kyla į protestą dėl siūlomų pataisų
Seimas svarsto pataisas, kurios supaprastintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą ir įšaldytų transliuotojo biudžetą. Buvęs LRT tarybos narys Artūras Račas teigia, kad tokios pataisos nėra naujovė – dalis jų „stalčiuose“ gulėjo dešimtmečius, o tikroji problema slypi žmonių požiūryje, o ne teisės aktuose.
Vienintelė reikšminga naujovė – sumažinti tarybos narių, reikalingų direktoriaus atleidimui, skaičių nuo 8 iki 6, tačiau Račas siūlo kompromisą – iki 7. Jis pabrėžia, kad tarybos nariai, net paskirti politikų, veikia sąžiningai ir nepriklausomai, o dabartinės pataisos iš esmės nekeičia LRT veikimo principų.
Tuo metu LRT žurnalistai protestuoja prieš galimą politinį spaudimą: beveik 200 darbuotojų surengė savaitės trukmės akciją, į eterį įtraukdami tylos minutes, ir kviečia visuomenę prisijungti prie gruodžio 9 d. protesto prie Seimo. Transliuotojas kritikuoja įstatymo pakeitimus, kurie gali sudaryti sąlygas politizuoti visuomeninį transliuotoją, o įšaldytas biudžetas apsunkins technologines ir kibernetines investicijas (~81 mln. Eur per 7 metus).
LRT finansinė padėtis išlieka stabili: pajamos 2024 m. išaugo iki 73,5 mln. Eur, darbuotojų – 661, dauguma dirba turinio kūrimo ir žurnalistikos srityje. Transliuotojas kuria turinį penkiomis kalbomis, investuoja į ilgalaikį turtą ir programas bei siekia užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę už lėšų panaudojimą.
Audito rezultatai: sprendimai priimami be dokumentacijos ir aiškių kriterijų
Lapkričio pradžioje paviešinti Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatai atskleidė, kad LRT viešieji pirkimai išlieka viena silpniausių transliuotojo grandžių. Auditoriai konstatuoja, jog kai kurie sprendimai priimami be pakankamo pagrindo ir dokumentacijos: programų kūrimo bei gamybos pirkimų dokumentai ne visuomet išsamūs, o dalis sprendimų – tik žodiniai, be protokolų ar ekspertų išvadų, kas kelia riziką skaidrumui ir visuomenės pasitikėjimui.
Didžiausia rizika fiksuojama pirkimuose, susijusiuose su turinio kūrimu, kai LRT bendradarbiauja su nepriklausomais kūrėjais ir išorės prodiuseriais. Auditoriai pažymi, kad tiekėjų pasiūlymai dažnai vertinami be aiškių kriterijų, o kainų pagrįstumas nėra pakankamai įrodytas. Nepakankamai išvystyta vidaus kontrolės sistema ir trūkstama vidinio audito priežiūra gali paveikti tiek finansinį efektyvumą, tiek visuomenės pasitikėjimą transliuotoju.
Auditoriai nurodė rekomendacijas LRT stiprinti pirkimų priežiūrą ir įtvirtinti viešumo principą: aiškiai reglamentuoti atsakomybes pirkimų planavimo, vykdymo ir priežiūros procesuose, viešinti visų pirkimų rezultatus bei įtraukti nepriklausomus ekspertus į pirkimų komisijas. Tai leistų užtikrinti skaidrumą, profesionalų sprendimų vertinimą ir viešųjų lėšų naudojimo atsekamumą visuomenei.
