Xi Jinpingas D. Trumpui rodė pagarbą, o V. Putinui siūlė gilinti strateginę partnerystę
Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimai Pekine su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iš pirmo žvilgsnio buvo panašūs: oficialūs rankų paspaudimai Tiananmenio aikštėje, vaikai su gėlėmis ir vėliavomis, kariniai orkestrai, garbės sargyba ir valstybinių vizitų protokolas. Tačiau šių dviejų vizitų turinys parodė skirtingą Pekino požiūrį į Vašingtoną ir Maskvą.[1]
D. Trumpo vizito metu Kinija siekė stabilizuoti santykius su Jungtinėmis Valstijomis po kelių mėnesių įtampos ir prekybos karo tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. V. Putino vizitas, priešingai, buvo skirtas ne santykių stabilizavimui, o ilgametės Kinijos ir Rusijos strateginės partnerystės gilinimui.
„The Asia Group“ Didžiosios Kinijos praktikos partneris George’as Chenas AP sakė, kad Xi Jinpingas D. Trumpui skyrė išskirtinį ceremoninį dėmesį, nes Pekinas suprato, jog JAV prezidentui svarbus viešas pagarbos demonstravimas. Tuo metu su V. Putinu, pasak G. Cheno, Xi Jinpingas perėjo prie turinio: draugystės sutarties patvirtinimo, energetikos sandorių ir „partnerystės be ribų“ akcentavimo.
D. Trumpas Kinijoje gavo imperinių simbolių scenografiją, o V. Putinas – sutartis ir bendrą deklaraciją
D. Trumpas Kinijoje praleido tris dienas, V. Putino vizitas truko dvi dienas. Abu vadovai buvo sutikti Tiananmenio aikštėje, abu dalyvavo uždaruose susitikimuose su Xi Jinpingu Didžiojoje liaudies salėje. Vis dėlto vizitų struktūra buvo skirtinga: D. Trumpo programoje dominavo simboliniai gestai, o V. Putino vizitas buvo aiškiai susietas su dvišaliais dokumentais.
D. Trumpui buvo surengta privati Dangaus šventyklos apžiūra ir pasivaikščiojimas po Zhongnanhai imperinius sodus, kurie dabar yra Kinijos valdžios būstinė. Tai buvo retas ir aiškiai surežisuotas diplomatinis gestas, skirtas parodyti pagarbą JAV prezidentui viešai matomoje erdvėje.
V. Putinas daug laiko praleido su Xi Jinpingu Didžiojoje liaudies salėje. Abu prezidentai apžiūrėjo TASS ir „Xinhua“ naujienų agentūrų parodą apie Kinijos ir Rusijos santykius, vėliau gėrė arbatą ir dalyvavo susitarimų pasirašymo ceremonijose. AP primena, kad D. Trumpui tai buvo antrasis vizitas Kinijoje einant JAV prezidento pareigas, o V. Putinui – jau 25-asis vizitas šioje šalyje.
Kinija su JAV siekia sumažinti įtampą, o su Rusija kuria ilgalaikę geopolitinę atramą
Ryškiausias skirtumas tarp dviejų vizitų buvo politinė žinutė. Kalbėdamas su D. Trumpu, Xi Jinpingas akcentavo būtinybę išlaikyti santykinai stabilius Kinijos ir JAV santykius. Jis ragino JAV prezidentą į Kiniją žiūrėti kaip į partnerę, o ne varžovę. Abi pusės kalbėjo apie „konstruktyvius Kinijos ir JAV santykius, paremtus strateginiu stabilumu“.
Su V. Putinu Pekino tonas buvo kitoks. Xi Jinpingas siekė sutvirtinti seniai vystomą partnerystę, kuri Kinijai ir Rusijai svarbi tiek strategiškai, tiek ekonomiškai. Maskva ir Pekinas dar kartą patvirtino vienas kitą kaip esminius partnerius, o V. Putinas energetikos sektorių, ypač naftą ir dujas, pavadino pagrindine dvišalių santykių varomąja jėga.
Šis skirtumas rodo dvi Pekino diplomatines logikas. Su Vašingtonu Kinija bando valdyti konfliktą, kad prekybos ir geopolitinė įtampa nevirstų atviru lūžiu. Su Maskva Kinija stiprina bloką, kuris abiem šalims leidžia kalbėti apie daugiapolį pasaulį ir alternatyvą Vakarų dominuojamai tarptautinei tvarkai.
Xi Jinpingas su V. Putinu pasirašė daugiau kaip 40 susitarimų, o su D. Trumpu bendros deklaracijos nebuvo
Xi Jinpingas ir V. Putinas pasirašė daugiau kaip 40 bendradarbiavimo susitarimų, apimančių prekybą, technologijas ir žiniasklaidos mainus. Abu vadovai taip pat pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje Kinija ir Rusija įvardytos kaip „svarbūs galios centrai daugiapoliame pasaulyje“.
D. Trumpo ir Xi Jinpingo vizito metu nebuvo nei bendros deklaracijos, nei viešos susitarimų pasirašymo ceremonijos. Tik JAV prezidentui išvykus iš Pekino, abi šalys paskelbė kelių susitarimų detales: Vašingtonas nurodė, kad Kinija sutiko pirkti JAV žemės ūkio produktus 17 mlrd. dolerių metiniu tempu ir įsigyti 200 „Boeing“ lėktuvų.
Berlyne veikiančio Mercator Institute for China Studies analitikas Clausas Soongas AP sakė, kad Kinija ir Rusija pasiekė daugiau aiškiai matomų susitarimų, o Kinijos ir JAV atveju susitarimų turinys liko mažiau aiškus. Tai svarbi detalė, nes Pekinas su Maskva demonstravo formalizuotą partnerystę, o su Vašingtonu – labiau valdomos įtampos mechanizmą.
„Power of Siberia 2“ dujotiekio sutarties nebuvimas tapo nemaloniu signalu Maskvai
Nors V. Putino vizitas buvo palankesnis Maskvai nei D. Trumpo vizitas Vašingtonui, vienas svarbus klausimas liko neišspręstas. Asia Society Policy Institute Kinijos analizės centro vyresnysis bendradarbis Lyle’as Morrisas AP sakė, kad didžiausia Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimų staigmena buvo formalios sutarties dėl „Power of Siberia 2“ dujotiekio nebuvimas.
Šis planuojamas dujotiekis turėtų gabenti Rusijos dujas į Kiniją per Mongoliją. Maskvai jis yra itin svarbus, nes po karo Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusija siekia perorientuoti energijos eksportą į Azijos rinkas. L. Morrisas tokio susitarimo nebuvimą pavadino dideliu smūgiu Rusijai ir V. Putinui.
Tai rodo, kad Kinijos ir Rusijos partnerystė nėra visiškai lygiaverčiai mainai. Pekinas palaiko Maskvą diplomatiškai ir ekonomiškai, bet kartu neskuba pasirašyti kiekvieno Rusijai būtino energetinio projekto. Kinija šiuose santykiuose veikia kaip stipresnė derybininkė, galinti rinktis tempą, sąlygas ir kainą.
Taivano klausimu Rusija remia Pekiną, o D. Trumpas paliko saloje daugiau nerimo
Taivano klausimas tapo dar viena riba, atskyrusia D. Trumpo ir V. Putino vizitus. Rusija aiškiai palaiko Pekino poziciją dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorija. Jungtinės Valstijos išlaiko sąmoningai dviprasmišką poziciją, tačiau išlieka pagrindinė neoficiali Taivano rėmėja ir ginklų tiekėja.
Xi Jinpingas D. Trumpui aiškiai pasakė, kad Taivanas yra svarbiausias klausimas Kinijos ir JAV santykiuose. Jis įspėjo, kad netinkamas Vašingtono elgesys Taivano klausimu gali sukelti konfrontaciją tarp dviejų valstybių. D. Trumpas viešai Taivano temos vizito metu nekomentavo, bet grįždamas į JAV pareiškė, kad ginklų pardavimas Taivanui yra „labai gera derybinė korta“ santykiuose su Kinija.
Su V. Putinu tokio nesutarimo nebuvo. Bendroje deklaracijoje Rusija pakartojo nepritarimą Taivano nepriklausomybei „bet kokia forma“ ir parėmė Kinijos pastangas ginti suverenitetą bei siekti „nacionalinio susivienijimo“. Kinijos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, abi pusės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Japonijos „spartėjančios remilitarizacijos“ Kinijos ir Japonijos įtampos dėl Taivano fone.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Xi Jinpingo susitikimus su D. Trumpu ir V. Putinu, pabrėždamas skirtingus jų turinius ir politines žinutes. Tai aktuali tema, kuri gali sudominti lietuvių skaitytojus.
Straipsnis pateikia aiškią ir tikslią informaciją apie Xi Jinpingo susitikimus su D. Trumpu ir V. Putinu, atskleidžiant skirtingus požiūrius ir strategijas. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, todėl jis atitinka žurnalistinės etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbius geopolitinius santykius tarp Kinijos, JAV ir Rusijos, kurie turi didelę įtaką pasaulio politikai. Be to, jis pateikia įžvalgas apie skirtingus Kinijos požiūrius į šiuos du lyderius, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai, stebinčiai tarptautinius santykius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Kinijos užsienio politiką ir santykius su JAV bei Rusija, kas yra aktualu tiek politikos analitikams, tiek visuomenei. Jame analizuojami skirtingi vizitų aspektai, kas padeda geriau suprasti geopolitinę situaciją.
Straipsnis pateikia subalansuotą ir objektyvų požiūrį į geopolitinius santykius, neskatina nepagrįsto nerimo ir emocinės manipuliacijos. Jame analizuojami faktai ir skirtingi požiūriai, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
