Lietuvoje mažėjantis gimstamumas verčia Vyriausybę stiprinti šeimos politiką
Lietuvos Vyriausybė atvirai konstatuoja tai, kas jau kurį laiką matoma statistikoje – gimstamumas mažėja, o demografinė situacija kelia rimtų klausimų dėl šalies ateities. 2025 metais, preliminariais duomenimis, gimė vos apie 17,5 tūkst. naujagimių. Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad ši problema nėra išskirtinai lietuviška, tačiau tai neturi tapti pasiteisinimu neveikti.
„Gimstamumas mažėja ir tai mus tikrai nukreipia, kad vis daugiau ir daugiau turime skirti dėmesio šeimos politikos stiprinimui“, – sakė I. Ruginienė.
Kitaip tariant, Vyriausybė renkasi aktyvų vaidmenį. Nors tendencijos panašios visoje Europoje, politinė žinia aiški – Lietuva siekia sprendimų savo viduje. Tai signalas, kad demografija tampa ne pavieniu klausimu, o ilgalaike valstybės kryptimi.
2027–2028 Šeimos metai reikš naują teisėkūros principą – sprendimai bus vertinami pagal poveikį šeimoms
Vienas ryškiausių sprendimų – paskelbti 2027 ir 2028 metus Šeimos metais. Tačiau svarbiausia čia ne simbolika, o planuojamas praktinis pokytis: Vyriausybė ketina visus sprendimus vertinti per jų poveikį šeimai ir demografijai.
„Priėmėme sprendimą, kad mes kaip Vyriausybė skelbsime savo darbuose 27-tus ir 28-tus metus tai šeimos metais, ir tai reiškia, kad visose savo sprendimuose arba rengdami įstatymų projektus, mes vertinsime, o kaip tie sprendimai ar projektai, kokią darys įtaką šeimos stiprinimui arba kokią tai darys įtaką demografijos padėčiai“, – teigė I. Ruginienė.
Iki šiol teisėkūros procese buvo įprasta vertinti poveikį ekonomikai ar verslui, tačiau šeimos aspektas dažnai likdavo nuošalyje. Jei šis principas bus įgyvendintas nuosekliai, tai gali reikšti esminį pokytį – šeimos politika taps visos Vyriausybės atsakomybe.
Vyriausybė žada kompleksines priemones šeimoms, tačiau konkretūs sprendimai dar ruošiami
Valdžia akcentuoja, kad vien finansinės išmokos problemos neišspręs. Todėl kalbama apie kompleksinį požiūrį – derinti ekonomines paskatas su visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimu.
„Tai ne tik finansinės paskatos, bet ir vertybinė kryptis arba pagarba, kurią mes labiau galėtume demonstruoti šeimoms“, – sakė I. Ruginienė.
Kol kas didžioji dalis priemonių yra planavimo stadijoje – minimas būsto prieinamumo gerinimas, nemokamas maitinimas mokyklose, švietimo ir socialinės politikos stiprinimas. Vyriausybė žada iki rudens pateikti išsamesnį planą, kuris apimtų visų ministerijų veiksmus.
Tai reiškia, kad šiuo metu matome aiškią kryptį, bet dar ne galutinį sprendimų paketą. Vis dėlto pats principas – vertinti politiką per šeimos prizmę – gali tapti vienu svarbiausių pokyčių Lietuvos socialinėje politikoje artimiausiais metais.
