Lietuvoje mažėja mokinių ir abiturientų: demografinė krizė keičia švietimo žemėlapį
Lietuvoje toliau gilėja demografinė krizė, kurios pasekmės vis ryškesnės švietimo srityje. Nuo 2000 m. visose šalies apskrityse nuolat mažėja mokinių skaičius, o iki 2035 m. ši tendencija dar labiau išryškės — ypač mažesniuose regionuose.
Naujausią mokinių skaičiaus ir pasiūlos universitetams prognozę pristatė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Jurgita Markevičiūtė ir prof. Alfredas Račkauskas[1].
„Pagrindinė tyrimo žinia — kad dabar mes išgyvename tam tikrą demografinį pakilimą ir pasiūla universitetams artimiausius metus nemažės, tačiau po to laukia kritimas žemyn“, teigia prof. J. Markevičiūtė.
Tyrimas rodo, kad geriausia situacija prognozuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje — čia abiturientų skaičius išliks stabilus iki 2035 m. Sostinėje per 2030–2035 m. planuojama iki 10 tūkst. abiturientų, Kaune — iki 5 tūkst., Klaipėdoje — iki 3,2 tūkst.
Tuo tarpu mažesnėse apskrityse mokinių kritimas ryškus: Alytuje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje jų skaičius mažės sparčiausiai. Ypač sudėtinga padėtis fiksuojama Utenos apskrityje — viena iš švietimo sistemos rizikos zonų. Čia abiturientų nuo 2,2 tūkst. (2010 m.) sumažės iki 600 (2035 m.). Ilgainiui, prognozuojama, liks mažiau nei 500 dvyliktokų ir Tauragės regione.
„Kai mokinių skaičius mažėja, dalis mokyklų išnyksta, nes nebėra tiek vaikų. Jau dabar iš atokesnių rajonų problemiška pasiekti mokyklas, o tai tik sustiprės, o rajone liks tik pora didesnių mokyklų“, pastebi profesorė.
Abiturientų mažėja perpus, o vos trečdalis jų pasiekia universitetus
Nuo 2006 iki 2024 m. bendras abiturientų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo daugiau kaip 42 tūkst. iki maždaug 22 tūkst. Tai — daugiau nei 45 proc. kritimas. Mažėjimą lėmė mažas gimstamumas po 1990-ųjų ir emigracija.
Artimiausius penkerius metus situacija išliks stabili, tačiau po to prognozuojamas „drastiškas kritimas“: „2035 m. Vilniaus apskrityje bus 9,7 tūkst. abiturientų, o 2043 m. — tik 6,7 tūkst., Kauno ir Klaipėdos apskrityse abiturientų sumažės beveik tūkstančiu“, teigia J. Markevičiūtė[2].
Vienas tyrimo tikslų buvo įvertinti, kiek abiturientų realiai studijuoja Lietuvos universitetuose. Nors vidutiniškai aukštąjį mokslą renkasi apie 40 proc. baigusiųjų, mažesniuose regionuose šis procentas dar mažesnis: Telšiuose, Utenoje, Šiauliuose, Panevėžyje apie 35 proc., Tauragėje tik 30 proc.
„Universitetai galėtų atkreipti dėmesį į regionus, kur aukštąjį mokslą renkasi mažesnė dalis abiturientų. Galbūt tai susiję su ekonomine atskirtimi, kurios universitetai neįveiks. Tačiau bendrabučių pasiūla, socialinės stipendijos ir panašios iniciatyvos galėtų paskatinti rinktis studijas universitete“, sako profesorė.
Tyrimo duomenimis, trys didieji miestai, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, turės didžiausią potencialą universitetų pasiūlai. Tuo tarpu tokiose apskrityse kaip Alytus, Telšiai, Utena ir Tauragė stojančiųjų srautai išliks mažiausi.
Švietimo tinklas traukiasi: pavyzdys — Kėdainiai
Kėdainių rajonas atspindi visos šalies tendencijas. Nuo 2013 iki 2016 m. mokinių čia sumažėjo 15 proc., šiuo metu jų yra 5908. Kaimo mokyklose mokosi 2169 mokiniai. 2016 m. pristatytame savivaldybės švietimo tinkle pažymėta, kad dėl demografinės krizės nuolat mažėja mokinių skaičius, o jaunų mokytojų atėjimas į mokyklas stringa[3].
2010–2015 m. rajono mokyklose dirbančių pedagogų sumažėjo 20 proc. Mokytojai sensta: tik 1,5 proc. jų — iki 30 metų, o 50–59 metų amžiaus pedagogai sudaro net 39 proc.
Pasak J. Markevičiūtės, net mažėjant mokinių skaičiui, būtina nepamiršti mokytojų rengimo svarbos: „Nesvarbu, kad mokinių mažėja — turime nepamiršti kokybiško mokytojų rengimo, nes mokytojų trūksta jau dabar. Ar mokinių daug, ar mažai — geras mokytojas reikalingas visiems.“
Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę peržiūrėti universitetų finansavimo modelį, nes studentų skaičius mažės. Be to, miestai ir savivaldybės turėtų aktyviau skatinti jaunų šeimų įsikūrimą regionuose:
„Šiuo metu demografiniai rodikliai rodo, kad dabar regionuose mes turime katastrofiškai mažai vaikų, kuriuos universitetuose pamatysime po 20 metų.“
