AfD lyderė Alice Weidel klimato politiką vadina apgaule ir ragina stabdyti energetinį kursą
Viename savo pasisakymų Alice Weidel pareiškė itin aiškią poziciją dėl klimato politikos. Ji teigė: „Turime paskelbti klimato krizės pabaigą. Visa tai yra apgaulė. Visiška suktybė, skirta sunaikinti pramonę.“ Šis pasisakymas tapo plačiai aptarinėjamas ir išplito tarp kritikų, skeptiškai vertinančių vadinamąją „nulinių emisijų“ politiką.
Weidel savo kritiką sieja su Vokietijos energetikos transformacija, vadinama „Energiewende“. Jos teigimu, ši politika lemia aukštas elektros kainas, nestabilų energijos tiekimą ir daro tiesioginį spaudimą pramonei. Ji ragina nedelsiant nutraukti, jos žodžiais, „žlugusią“ energetikos pertvarką.
Tokios pozicijos nėra naujos AfD partijai. Ji jau ne vienerius metus kritikuoja klimato politiką kaip ekonomiškai žalingą ir ideologiškai motyvuotą. Partijos atstovai teigia, kad dabartinis kursas silpnina šalies konkurencingumą ir smogia paprastiems žmonėms.[1]
Augantis palaikymas rodo, kad kritika klimato kursui randa vis daugiau šalininkų
Naujausios apklausos rodo, kad AfD palaikymas pasiekė apie 18 procentų. Tai leidžia partijai lenkti žaliuosius ir priartėti prie pagrindinių politinių jėgų. Analitikai šį augimą sieja su aktyvia kampanija prieš valdžios energetikos ir klimato politiką.
Partija nuosekliai kritikuoja sprendimus, kurie, jos teigimu, didina gyventojų išlaidas. Weidel vienoje spaudos konferencijoje įspėjo, kad planai pereiti prie atsinaujinančio šildymo gali priversti dalį žmonių parduoti savo būstus. Ji teigė, kad tokia politika „nuskurdins žmones ir visą šalį“.
AfD taip pat akcentuoja platesnį ekonominį kontekstą. Aukštos energijos kainos ir pramonės spaudimas tampa vis labiau matomi, o kai kurios įmonės plečia veiklą užsienyje. Ši situacija dažnai įvardijama kaip deindustrializacijos rizika.
Klimato politikos diskusija Vokietijoje tampa vis aštresnė ir vis labiau politizuota
AfD kritika klimato politikai remiasi argumentu, kad dabartinės priemonės yra neproporcingos. Partija pabrėžia, kad Europa viena negali iš esmės pakeisti pasaulinių emisijų, ypač kai didžiosios ekonomikos juda lėčiau. Todėl, jų teigimu, pernelyg griežti tikslai daro daugiau žalos nei naudos.
Partijos atstovas Karstenas Hilse klimato politiką netgi lygina su ideologine sistema. Jis teigė, kad visuomenei nuolat kartojama apie artėjančią katastrofą, verčiant ją mokėti papildomus mokesčius. Pasak jo, svarbu kelti klausimą, ar žmogaus įtaka klimatui nėra perdedama.[2]
Tuo tarpu politinėje arenoje matyti aiškus susiskaldymas. Viena pusė ragina spartinti klimato priemones, kita – jas stabdyti ar peržiūrėti. Apklausos rodo, kad dalis visuomenės mano, jog pokyčiai vyksta per lėtai, tačiau kita dalis įsitikinusi, kad jie vykdomi per greitai.
Ši įtampa rodo, kad klimato politika Vokietijoje jau seniai nebėra tik aplinkosaugos klausimas. Ji tapo platesnės diskusijos apie ekonomiką, energetiką ir valstybės kryptį dalimi, kurioje vis daugiau svorio įgauna kritiškesni balsai.
