Vokietijos vyriausybė patvirtino didžiausią šalies žvalgybos tarnybų reformą
Vokietijos ministrų kabinetas rugpjūčio 12 dieną patvirtino įstatymo projektą, kuriuo numatoma iš esmės išplėsti šalies žvalgybos tarnybų įgaliojimus. Vyriausybė šį paketą vadina plačiausia Federalinės žvalgybos tarnybos BND ir Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos BfV teisinės bazės pertvarka Vokietijos Federacinės Respublikos istorijoje.
BND yra užsienio žvalgybos tarnyba, renkanti informaciją už Vokietijos ribų, o BfV stebi šalies viduje veikiančias ekstremistines, teroristines ir užsienio valstybių kontroliuojamas struktūras. Iki šiol abi institucijos pirmiausia rinko ir analizavo informaciją, tačiau jų galimybės savarankiškai neutralizuoti nustatytas grėsmes buvo ribotos.
Reforma dar neįsigaliojo. Vyriausybės patvirtintą projektą pirmiausia vertins Bundesratas, o galutinį sprendimą turės priimti Bundestagas. Valdančioji kanclerio Friedricho Merzo koalicija siekia, kad naujosios taisyklės pradėtų veikti 2027 metų pradžioje.
BND galės įsilaužti į priešiškų valstybių serverius ir trikdyti jų veiklą
Svarbiausia reformos naujovė – vadinamosios aktyviosios priemonės, leidžiančios žvalgybos tarnyboms neapsiriboti informacijos rinkimu. Nustačiusi tiesioginę grėsmę, BND galėtų įsilaužti į užsienyje esančias informacines sistemas, ištrinti pavogtus duomenis, išjungti serverius arba sutrikdyti kibernetinės atakos vykdymą.
Vokietijos vyriausybė kaip galimus taikinius nurodo valstybinių programišių grupių, dezinformacijos tinklų, dronų gamyklų ir cheminių ginklų laboratorijų sistemas. Tam tikromis aplinkybėmis BND galėtų patekti į tokias sistemas ir pakeisti jų duomenis ar programinį kodą, kad būtų sutrikdyta ginklų gamyba arba sustabdyta rengiama operacija.
Užsienio žvalgybai taip pat būtų leidžiama manipuliuoti prekių tiekimu, pavyzdžiui, į priešiškam projektui skirtą siuntą įdėti netinkamus komponentus. Vis dėlto BND darbuotojams nebūtų suteikta teisė vykdyti žmonių nužudymus ar kitas mirtinas operacijas, siejamas su kai kurių didžiųjų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Vokietijos vidaus žvalgyba galės veikti prieš pavojingus objektus ir siuntas
Naujų aktyviųjų įgaliojimų numatyta suteikti ir BfV. Vidaus žvalgyba galėtų imtis veiksmų, jeigu dėl užsienio valstybės žvalgybinės veiklos grėstų ypač didelė žala arba pavojingi neramumai didelėje šalies dalyje.
BfV priemonės būtų nukreiptos tik į objektus. Tarnybai nebūtų leidžiama naudoti fizinės jėgos prieš žmones, tačiau ji galėtų padaryti įrangą netinkamą naudoti, pakeisti pavojingos siuntos turinį arba sutrikdyti techninę priešininko operacijos grandinę. Žiniasklaidoje kaip pavyzdys minimas sprogstamosios medžiagos pakeitimas nekenksminga medžiaga.
Vidaus žvalgyba tokias priemones galėtų taikyti tik tuo atveju, jeigu policija ar kita valstybės institucija negalėtų taip pat veiksmingai pašalinti grėsmės. Ši sąlyga turi neleisti žvalgybos tarnybai palaipsniui perimti teisėsaugos funkcijų, tačiau kritikai abejoja, ar praktikoje institucijų veiklos ribos išliks pakankamai aiškios.
Žvalgybos tarnyboms leidžiama plačiau sekti įrenginius ir informaciją analizuoti dirbtiniu intelektu
Įstatymo projektas gerokai išplečia galimybes patekti į kompiuterius, mobiliuosius telefonus ir kitus prie interneto prijungtus įrenginius. Taikomos procedūros priklausytų nuo kišimosi masto: prisijungimui prie išmaniojo buitinio prietaiso būtų nustatyta žemesnė teisinė riba negu slapta prieigai prie asmeninio telefono.
BND strateginės žvalgybos metu surinktą telekomunikacijų turinį galėtų saugoti iki šešių mėnesių, o ryšio metaduomenis – iki dvylikos mėnesių. Metaduomenims priskiriami IP adresai, prisijungimo laikas, trukmė ir kita informacija apie ryšį, tačiau ne pats pokalbio ar žinutės turinys.
Vyriausybė teigia, kad ilgesnis duomenų saugojimas leis informaciją patikrinti ir retrospektyviai. Jeigu įvyktų teroro išpuolis, perversmas ar kita krizė, BND galėtų iš karto ieškoti sąsajų anksčiau sukauptoje duomenų bazėje ir perduoti nustatytą informaciją Vokietijos vyriausybei ar Europos partnerių tarnyboms.
Tarnyboms taip pat būtų sukurtas aiškesnis teisinis pagrindas naudoti dirbtinį intelektą, biometrinį veidų palyginimą ir kitas automatizuotos analizės priemones. Be to, būtų supaprastintas duomenų perdavimas kitoms valstybės institucijoms, privačioms bendrovėms ir Vokietijos kariuomenei.
Vokietija reformą grindžia Rusijos sabotažo, šnipinėjimo ir dezinformacijos grėsme
Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad sabotažas, šnipinėjimas, kibernetinės atakos ir slaptos užsienio valstybių operacijos reikalauja naujo atsako. Jo teigimu, Vokietija savo žvalgybos tarnybas siekia paversti visaverčiais slaptaisiais tarnybų dariniais, galinčiais veikti panašiai kaip kitų Europos demokratinių valstybių institucijos.
Vokietijos pareigūnai pirmiausia kalba apie Rusijos vykdomą hibridinę kampaniją, nors teisės aktas nėra skirtas vienai konkrečiai valstybei. Berlynas Maskvai priskiria bandymus šnipinėti karinius ir pramoninius objektus, rengti sabotažo operacijas, vykdyti kibernetines atakas bei skleisti dezinformaciją.
Parlamentinio žvalgybos tarnybų kontrolės komiteto pirmininkas Marcas Henrichmannas teigia, kad Vokietija yra įsitraukusi į hibridinį konfliktą su Rusija ir kitais veikėjais. Reformos šalininkai kaip grėsmės masto įrodymą nurodo ir rugpjūčio pradžioje Leipcigo–Halės oro uoste rastą sprogmenimis aprūpintą droną, tačiau viešai nebuvo pateikta galutinių įrodymų, leidžiančių šį konkretų incidentą priskirti Rusijai.
Vokietijos vyriausybės teigimu, dabartiniai apribojimai trukdo glaudžiau bendradarbiauti su sąjungininkų žvalgybos tarnybomis. Berlynas siekia mažinti priklausomybę nuo kitų valstybių pateikiamos informacijos ir savarankiškai sukaupti daugiau duomenų apie karines, teroristines bei kibernetines grėsmes.
Kritikai perspėja apie žvalgybos ir slaptosios policijos ribos išnykimą
Vokietijoje žvalgybos tarnybų įgaliojimai tradiciškai ribojami griežčiau negu kai kuriose kitose Vakarų valstybėse. Tokią sistemą lėmė nacistinės Vokietijos represinių institucijų ir komunistinės Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ palikimas. Dėl šios istorinės patirties ypatinga reikšmė teikiama policijos bei žvalgybos funkcijų atskyrimui ir asmens privatumo apsaugai.
Žaliųjų atstovas Konstantinas von Notzas pripažįsta, kad dabartinė saugumo padėtis gali pateisinti tvirtesnius žvalgybos tarnybų įgaliojimus. Vis dėlto pilietinių teisių organizacijos perspėja, kad nuotolinė prieiga prie asmeninių įrenginių, ilgalaikis duomenų kaupimas ir dirbtiniu intelektu paremta jų analizė gali smarkiai pažeisti pagrindines teises.
Kairiosios partijos politikė Clara Bünger pareiškė, kad sabotažo, aktyvaus įsikišimo ir valstybinių atsakomųjų kibernetinių atakų įteisinimas gali padėti sukurti naujo tipo slaptąją policiją. Laisvosios demokratų partijos politikas Wolfgangas Kubickis reformą pavadino istorinio tabu sulaužymu ir prognozavo, kad jos nuostatas gali tekti vertinti Federaliniam Konstituciniam Teismui.
Išplėstus Vokietijos žvalgybos įgaliojimus prižiūrės Nepriklausoma kontrolės taryba
Vyriausybė kartu su papildomais įgaliojimais siūlo centralizuoti žvalgybos tarnybų teisinę priežiūrą. Šią funkciją perimtų išplėsta Nepriklausoma kontrolės taryba, kuri prieš vykdymą turėtų vertinti didžiausią poveikį pagrindinėms teisėms darančias stebėjimo ir aktyviąsias priemones.
Tarybai būtų perduotos ir vadinamosios G10 komisijos funkcijos. Pastaroji šiuo metu prižiūri priemones, ribojančias Vokietijos Konstitucijos 10-ajame straipsnyje įtvirtintą laiškų, pašto ir telekomunikacijų slaptumą. Naujoji sistema turėtų pakeisti dabartinę fragmentuotą priežiūrą ir suformuoti vienodesnę į teismo procesą panašią sprendimų praktiką.
Nepriklausoma kontrolės taryba taip pat tikrintų, kaip tarnybos vėliau tvarko surinktus duomenis, ir apie savo veiklą tiesiogiai informuotų Bundestago Parlamentinį kontrolės komitetą. Parlamentinė priežiūra formaliai išliktų, tačiau tikrasis apsaugos priemonių veiksmingumas priklausys nuo galutinės įstatymo redakcijos, kontrolės institucijos išteklių ir galimybės patikrinti slaptai vykdomų operacijų teisėtumą.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Germany beefs up its intelligence services as threat from ‘foreign powers’ rises.
https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/12/germany-beefs-up-its-intelligence-services-as-threat-from-foreign-powers-rises
Federal Government of Germany. (2026). Nachrichtendienstrecht wird reformiert.
https://www.bundesregierung.de/breg-de/aktuelles/kabinett-bnd-nachrichtendienste-reform-2449400
Associated Press. (2026). Germany beefs up its intelligence services as threat from foreign powers rises.
https://apnews.com/article/9df4f0b15e682c1fbf6ce9c1b4dbbaa8
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai aprašo Vokietijos žvalgybos reformą, jos naujoves ir galimus padarinius. Informacija yra aktuali ir svarbi, todėl vertinga lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Vokietijos žvalgybos reformą, jos tikslus ir galimas pasekmes, be to, jis remiasi oficialiais šaltiniais. Informacija yra aiški ir nešališka, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius pokyčius Vokietijos žvalgybos sistemoje, kurie gali turėti įtakos tarptautinei saugumo situacijai. Be to, kibernetinių atakų ir sabotažo operacijų teisės suteikimas žvalgybai yra tema, kuri domina ir Lietuvos auditoriją, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo iššūkius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Vokietijos žvalgybos reformą, kuri gali turėti įtakos tarptautiniam saugumui ir kibernetiniams konfliktams. Jame aiškiai aprašomi nauji įgaliojimai, kurie gali paveikti tiek Vokietiją, tiek kitas šalis, todėl jis yra naudingas skaitytojams.
Straipsnis gali sukelti nerimą dėl aprašomų kibernetinių atakų ir sabotažo operacijų, o tai gali būti interpretuojama kaip emocinė manipuliacija. Jame trūksta subalansuoto požiūrio ir psichologiškai saugaus tono.
