Latvijoje sukčiai vilioja šeimas neegzistuojančiu dinozaurų festivaliu

Latvijoje sukčiai šeimas vilioja į neegzistuojantį dinozaurų festivalį. Specialiai sukurtoje svetainėje buvo žadamas įspūdingas renginys Rygoje, Liepojoje ir Daugpilyje, tačiau nurodytos vietos apie jį nieko nežinojo. Tuo pat metu Latvijos valstybinė policija išaiškino kitą schemą: suklastotą medicininių duomenų portalo „Datamed“ svetainę, per kurią iš mažiausiai 18 žmonių išviliota daugiau kaip 66 000 eurų. Apie abu atvejus spalio 13 dieną pranešė Latvijos televizija. Abiem atvejais sukčiai rėmėsi patikimai atrodančiomis netikromis svetainėmis, kurias sunku atskirti nuo tikrų.

„Dinozaurų pasaulio“ festivalis buvo žadamas trijuose Latvijos miestuose

Netikroje svetainėje reklamuotas „Dinozaurų pasaulio“ festivalis žadėjo nepamirštamas šeimos šventes: jojimą žirgais, fosilijų kasinėjimo aikšteles ir daug kitų pramogų. Pasak svetainės, paroda turėjo vykti dvi savaites Liepojoje, Daugpilyje ir Rygoje, Ķīpsalos parodų centre.

Tačiau Ķīpsalos parodų centre šiuo metu ruošiamasi visai kitai parodai, o centro vadovybė apie tariamą festivalį sužinojo tik dieną prieš pranešimą. Renginys taip pat buvo reklamuojamas kaip vyksiantis Liepojos ir Daugpilio olimpiniuose centruose.

„Šiuo metu labai lengva ir labai greita sugeneruoti aukštos kokybės informaciją naudojant dirbtinį intelektą. Buvome paminėti ne tik mes.“

Jānis Zvirbulis, Ķīpsalos parodų centro direktorius

Pasak J. Zvirbulio, renginio mastas buvo ambicingas, todėl ir nurodytos vietos – didelės, gerai žinomos arenos.

Netikra „Datamed“ svetainė atvėrė sukčiams kelią į banko sąskaitas

Antroji schema buvo pavojingesnė finansiškai. Sukčiai sukūrė gerai žinomo Latvijos medicininių duomenų portalo „Datamed“ kopiją, kuri pasirodė „Google“ remiamuose skelbimuose. Žmonės, ieškoję tikrosios svetainės, patekdavo į netikrą ir ten įvesdavo savo prisijungimo duomenis. Taip sukčiai gaudavo prieigą prie jų internetinės bankininkystės paskyrų.

Valstybinės policijos duomenimis, iš mažiausiai 18 žmonių išviliota daugiau kaip 66 000 eurų. Bendrovė apie problemą sužinojo praėjusią savaitę, savo svetainėje paskelbė įspėjimą, o vėliau oficialų patvirtinimą gavo iš policijos pranešimo socialiniuose tinkluose. Pasak „Datamed“, tai pirmas žinomas tokių pasekmių turėjęs sukčiavimo atvejis bendrovei.

„Mūsų portalas kasdien turi 10 000 unikalių lankytojų, o per mėnesį – kelis šimtus tūkstančių. Todėl sukčiams esame labai patraukli svetainė.“

Iluta Riekstiņa, „Datamed“ valdybos pirmininkė

Mokamos paieškos reklamos nukreipė lankytojus į netikrą „Datamed“

„Datamed“ atvejis rodo, kodėl pavojingos ir mokamos reklamos paieškos sistemose. Žmogus, į paiešką įvedęs pažįstamos svetainės pavadinimą, dažnai spusteli pirmąją nuorodą, net nepastebėjęs, kad tai reklama. Jei sukčiams pavyksta tokią reklamą nupirkti, netikra svetainė atsiduria aukščiau už tikrąją.

Įvedus prisijungimo duomenis netikroje svetainėje, sukčiai juos panaudoja realiu laiku ir bando prisijungti prie aukos banko. Todėl bet koks netikėtas patvirtinimo prašymas telefone turėtų sukelti įtarimą: būtent tokiu momentu sukčiai siekia, kad žmogus pats patvirtintų jų veiksmus.

Abi schemos rėmėsi patikimai atrodančiomis netikromis svetainėmis

Iš pirmo žvilgsnio istorijos skirtingos: viena apie vaikų pramogas, kita apie medicininius duomenis. Tačiau abi naudoja tą patį metodą – sukuriama patikimai atrodanti svetainė, kuria žmonės pasitiki. Dinozaurų festivalio atveju sukčiai taikėsi į šeimas, ieškančias pramogų atostogoms. „Datamed“ atveju – į žmones, kurie įprastai prisijungia prie medicininių paslaugų ir nesitiki apgaulės.

Latvijos valstybinė policija pažymi, kad sukčiai vis dažniau naudoja dirbtinį intelektą. Nors apgaulingų skambučių sumažėjo, sukčiavimas apskritai išlieka plačiai paplitęs.

„Nusikaltėliai labai išradingi. Mes su jais žaidžiame gaudynes: jie sugalvoja kažką naujo, o mes turime sugalvoti naujų būdų su tuo kovoti.“

Atis Čakārnis, Rygos Rytų policijos valdybos Kriminalinės policijos biuro vadovas

CERT.lv šiemet užblokavo 12,5 karto daugiau užklausų į sukčių domenus

Latvijos kibernetinio saugumo komandos CERT.lv ekspertas Gatis Mālkalnietis teigia, kad masinių apgaulingų SMS ir el. laiškų kampanijų Latvijoje sumažėjo. Iš dalies jis tai sieja su aktyvesniu sukčių naudojamų domenų blokavimu. Programa „DNS ugniasienė“ šiemet užblokavo 12,5 karto daugiau užklausų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Vis dėlto, pasak eksperto, žmonės tebepasiduoda netikriems investavimo pasiūlymams. „Nepaisant daugybės mūsų, valstybinės policijos ir bankų perspėjimų, žmonės toliau tiki lengvų pinigų pasiūlymais“, – sakė jis. Pranešimų apie nukentėjusiuosius šiuo metu gaunama mažiau nei pavasarį ar vasaros viduryje, tačiau jų vis dar sulaukiama.

CERT.lv užblokavo netikrą dinozaurų festivalio svetainę, o „Datamed“ kopija taip pat nebepasiekiama. Nukentėjusieji raginami kreiptis į valstybinę policiją.

Prieš „Juodąjį penktadienį“ policija ragina tikrinti kiekvieną svetainės adresą

Latvijos institucijos ragina gyventojus laikytis kelių taisyklių, kurios aktualios ir Lietuvoje:

• Tikrinkite domeno vardą. Netikros svetainės dažnai skiriasi tik viena raide ar galūne.
• Dažnai lankomas svetaines išsisaugokite žymėse ir atidarykite jas iš ten, o ne per paieškos reklamas.
• Atidžiai vertinkite kiekvieną „Smart-ID“ užklausą. Jei jos nesitikėjote, nepatvirtinkite.
• Būkite atsargūs prieš išpardavimus. Artėjant „Juodajam penktadieniui“ ir Kalėdų sezonui daugėja netikrų el. parduotuvių ir per gerų, kad būtų tiesa, pasiūlymų.

Prieš perkant bilietus į renginį verta patikrinti, ar apie jį skelbia pati renginio vieta. Latvijos atvejis rodo, kad vienas skambutis ar žvilgsnis į oficialią parodų centro svetainę būtų atskleidęs apgaulę.

Sukčiai Lietuvoje naudoja panašius metodus

Lietuvoje taip pat plinta panašios schemos, kai sukčiai siunčia tikroviškai atrodančias žinutes ar sąskaitas. 77.lt anksčiau rašė, kaip atpažinti netikrą žinutę apie nepristatytą siuntą ir apie netikras „Telia“ sąskaitas. Jei įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami susisiekite su savo banku, kad būtų užblokuotos mokėjimo priemonės, ir praneškite policijai. Kuo greičiau tai padaroma, tuo didesnė tikimybė sustabdyti pinigų pervedimą. Bendras principas tas pats: sukčiai naudoja žinomų prekių ženklų vardus ir patikimą išvaizdą, kad žmogus nesusimąstytų prieš įvesdamas duomenis ar sumokėdamas.