Pradėjote žaisti padelį? Šių kūno signalų geriau neignoruoti

Staigūs sustojimai, krypties keitimai ir pasikartojantys smūgiai kūnui tampa nemenku išbandymu

Rakečių sportas, ypač pastaraisiais metais išpopuliarėjęs padelis, į aikšteles pritraukia ir tuos, kurie sportuoja nereguliariai ar prie aktyvesnio gyvenimo būdo grįžta po ilgesnės pertraukos.

Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas žaidimas kūnui gali tapti rimtu išbandymu. Staigūs sustojimai, posūkiai ir krypties keitimai reikalauja ne tik ištvermės, bet ir jėgos, pusiausvyros bei geros judesių kontrolės.

BTA draudimo duomenimis, 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais registruota beveik 4,6 tūkst. su traumomis susijusių atvejų, iš jų daugiau nei 3,3 tūkst. – suaugusiųjų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suaugusiųjų traumų atvejų skaičius išaugo 15 proc., o už jas jau išmokėta daugiau nei 1 mln. eurų.

Padelio aikštelėje dažniausiai nukenčia raiščiai, rankos, keliai ir galva

BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova sako, kad bendrovė fiksuoja ne vieną traumą, patirtą žaidžiant tenisą ar padelį, tačiau pastarajame sporte tokių atvejų registruojama daugiau.

„Dažniausiai pasitaiko raiščių pažeidimų ir rankų lūžių, bet registruojame ir kitokių atvejų – žaidėjai nuo raketės smūgio susižalojo kaktos sritį ar dantis, prasiskėlė galvą arba atsitrenkė į stiklinę aikštelės sieną“, – pasakoja K. E. Karpova.

Pasak jos, vienam klientui per teniso treniruotę plyšo kelio meniskas. Jam prireikė operacijos, o gydymas ir reabilitacija užtruko. Pasveikęs žmogus į teniso aikštelę grįžo, nes šis sportas jam buvo svarbus laisvalaikio ir streso mažinimo būdas.

Ankstesni įgūdžiai dar nereiškia, kad kūnas pasiruošęs tam pačiam krūviui

Klinikos „Tapk sveikas“ direktorė ir kineziterapeutė Edita Bareikė pažymi, kad pradedantiesiems ar po ilgesnės pertraukos į sportą grįžtantiems žmonėms pasitaiko ne tik staigių traumų, bet ir palaipsniui atsirandančių skausmų.

„Pradedant žaisti padelį ar tenisą pasitaiko čiurnos raiščių patempimų ar plyšimų, blauzdos ir šlaunies raumenų pažeidimų, kelio traumų. Dėl pasikartojančių smūgių ir per didelio krūvio gali palaipsniui atsirasti alkūnės, peties, riešo ar Achilo sausgyslės skausmas“, – sako E. Bareikė.

Ji priduria, kad padelio žaidėjų tyrimuose dažnai minimos ir juosmens problemos. Po ilgesnės pertraukos svarbu krūvį derinti prie dabartinio pasirengimo, nes ankstesni žaidimo įgūdžiai savaime nereiškia, kad kūnas pasiruošęs ankstesniam intensyvumui.

Stiprėjantis skausmas, tinimas ir nestabilumas rodo, kad krūvį reikia mažinti

Pasak E. Bareikės, viena dažniausių klaidų – bandyti per trumpą laiką kompensuoti ilgesnį fizinio aktyvumo trūkumą.

Jeigu organizmas nespėja prisitaikyti prie staiga išaugusio krūvio, gali atsirasti stiprėjantis skausmas, pasikartojantis tinimas, šlubavimas, sąnario nestabilumas ar neįprastai greitas nuovargis.

„Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei žmogus greitai pavargsta ir dėl to sunkiau išlaiko pusiausvyrą ar kontroliuojamai sustoja. Šie požymiai nėra vienas universalus pasirengimo testas, tačiau rodo, kad krūvį reikia peržiūrėti“, – sako kineziterapeutė.

Ji pabrėžia, kad staigus aštrus skausmas, ryškus tinimas ar negalėjimas normaliai remtis koja jau reikalauja medicininio įvertinimo.

Prie didesnio fizinio krūvio verta grįžti palaipsniui

Specialistė rekomenduoja prie intensyvesnio sporto grįžti palaipsniui ir skirti dėmesio ne tik pačiam žaidimui, bet ir jėgai, ištvermei, pusiausvyrai bei tinkamam apšilimui.

Ypač svarbu nebandyti per vieną treniruotę susigrąžinti tos fizinės formos, kuri buvo prieš ilgesnę pertrauką.

Padelis reikalauja daug staigių judesių – stabdymo, krypties keitimo, pasisukimų ir smūgių. Todėl net ir žmogaus, kuris anksčiau aktyviai sportavo, organizmui gali reikėti laiko iš naujo prisitaikyti prie tokio pobūdžio krūvio.

Trauma gali reikšti ne tik gydymą, bet ir ilgesnę pertrauką nuo darbo bei kasdienės veiklos

BTA atstovė atkreipia dėmesį, kad sportinė trauma dažnai nesibaigia vienu vizitu pas gydytoją.

Gali prireikti papildomų diagnostinių tyrimų, specialistų konsultacijų, ortopedinių priemonių ar reabilitacijos. Rimtesnio sužalojimo atveju gali tekti kuriam laikui nutraukti darbą ar kitą įprastą veiklą.

„Tai, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius už suaugusiųjų traumas išmokėta daugiau nei 1 mln. eurų, rodo, jog kalbame ne tik apie fizinį diskomfortą. Traumos gali turėti rimtesnių finansinių pasekmių, ypač kai gydymas užsitęsia“, – pažymi K. E. Karpova.

Aktyviau sportuojantiems verta pasitikrinti ir turimo draudimo sąlygas

Pasak K. E. Karpovos, aktyviai leidžiant laisvalaikį svarbu įvertinti ne tik savo fizinį pasirengimą, bet ir tai, kokių pasekmių galima trauma turėtų kasdieniam gyvenimui ir finansams.

„Jei žmogus turi asmens draudimą, pravartu pasitikrinti, ar pasirinkta apsauga atitinka jo veiklą. Draudimo sąlygos gali skirtis priklausomai nuo to, ar sportuojama laisvalaikiu, ar dalyvaujama organizuotose treniruotėse, varžybose, ar užsiimama didesnės rizikos veikla“, – sako ji.

Todėl aktyvesnę sportinę veiklą pradedantiems žmonėms rekomenduojama iš anksto įvertinti tiek fizinį pasirengimą, tiek turimos draudimo apsaugos apimtį.