Pasiūlė darbuotojus grąžinti prie nuotolinio darbo
Kylančios degalų kainos verčia ieškoti sprendimų, tačiau Seimo narė Birutė Vėsaitė siūlo pažvelgti paprasčiau – galbūt atsakymas jau buvo išbandytas pandemijos metu. Politikė teigia, kad viena iš efektyvių priemonių galėtų būti grįžimas prie nuotolinio darbo, kuris leistų gyventojams tiesiogiai sumažinti išlaidas degalams.
Anot jos, mažesnis poreikis kasdien važiuoti į darbą reikštų ir mažesnį finansinį spaudimą darbuotojams, todėl tai galėtų tapti greitu ir praktišku sprendimu dabartinėje situacijoje[1].
„Sprendžiant degalų kainas gal reiktų grįžti prie jau išbandytos praktikos – nuotolinio darbo. Darbuotojai mažiau švaistytų lėšų degalams.
O verslui – dalinio akcizo grąžinimo. Jau seniai reikėjo tą padaryti. Gana maitinti Lenkijos biudžetą.“ – rėžė B. Vėsaitė.
Degalinės įpareigotos skelbti kainas kasdien iki 10 val.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį pasirašė įsakymą, kuriuo degalinės įpareigojamos kasdien iki 10 val. ryto Lietuvos energetikos agentūrai pateikti duomenis apie degalų kainas. Informacija turės apimti tris pagrindines kategorijas – A95 benziną, dyzeliną ir suskystintas naftos dujas, o pati sistema pradės veikti jau nuo balandžio 8 dienos[2].
Ministro teigimu, šie duomenys bus vieši ir taps patogiu įrankiu tiek vartotojams, tiek rinkos dalyviams stebėti kainas bei didinti rinkos skaidrumą.
Kartu ministerija siūlo įvesti naują reguliavimą, pagal kurį degalų kainos galėtų būti didinamos tik kartą per parą – 10 valandą ryto, o vėliau per dieną jos galėtų tik mažėti arba nesikeisti. Tokiu būdu siekiama riboti dažnus kainų kilimus ir stiprinti konkurenciją.
Ž. Vaičiūnas taip pat įspėjo, kad net ir stabilizavus situaciją dėl geopolitinių įtampų, degalų kainų poveikį gyventojai gali jausti iki rudens, o valstybės reakcija, anot finansų ministro, kol kas išlieka nuosaiki dėl didelių galimų biudžeto kaštų.
Nausėda siūlo riboti degalų kainas krizės metu
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti degalų kainų reguliavimo mechanizmą – vadinamąsias kainų „lubas“, kurios būtų taikomos tik esant krizėms. Pagal jo teikiamus įstatymų projektus, sprendimą aktyvuoti šį modelį priimtų Vyriausybė, o maksimalias degalų kainas kasdien nustatytų energetikos ministras, remdamasis formule, apimančia naftos kainą, sąnaudas ir mokesčius.
Šalies vadovas teigė, kad taip būtų užtikrinta, jog mažinami mokesčiai realiai pasiektų vartotojus, o pats modelis paremtas Belgijos praktika.
Tuo pačiu metu Vyriausybė siūlo laikinai mažinti dyzelino akcizą, dėl ko degalai galėtų atpigti apie 6 centus už litrą, tačiau verslas siūlo alternatyvą – dalinį akcizo grąžinimą transporto įmonėms. Finansų ministerija šį variantą vertina atsargiai, nes jis nepadėtų mažinti kainų gyventojams.
Degalų vartojimas Lietuvoje jau mažėja, o pasienio degalinės praranda klientus dėl pigesnio kuro užsienyje, tuo metu Lenkija jau taiko kainų ribas ir mažina akcizus, siekdama stabilizuoti rinką.
Kelionės traukiniais – su 50 proc. nuolaida
Tuo tarpu dar praėjusią savaitę Vyriausybei paskelbus apie 50 proc. pigesnes keliones traukiniais, transporto sektoriuje kilo aštri reakcija. Nors sprendimas pristatomas kaip pagalba gyventojams augančių kuro kainų kontekste, autobusų vežėjai teigia, kad realiai jis palies tik nedidelę dalį keleivių.
Jų duomenimis, apie 98 proc. žmonių Lietuvoje renkasi autobusus, todėl lengvata traukiniams daugumai gyventojų nesuteiks jokios tiesioginės naudos, ypač regionuose, kur nėra geležinkelio infrastruktūros.
Vežėjai taip pat įspėja apie galimą konkurencijos iškraipymą, nes valstybės parama nukreipta tik vienai transporto rūšiai, nors tiek autobusų, tiek geležinkelių sektorius susiduria su tomis pačiomis kuro kainų ir sąnaudų augimo problemomis. Lietuvos keleivių vežimo asociacija ragina sprendimą peržiūrėti ir išplėsti lengvatas autobusų sektoriui, kad pagalba pasiektų visus keleivius, o ne tik dalį jų.
