Pirmosios vasaros audros žalos daugiausia fiksuotos Kauno rajone ir Kazlų Rūdoje
Remiantis didžiausio šalies draudiko „Lietuvos draudimas“ duomenimis, savaitgalį kilusi audra daugiausia nuostolių pridarė centriniame Lietuvos regione. Didžioji dalis užregistruotų žalų teko Kauno rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėms, kur stiprus vėjas ir liūtis apgadino gyventojų turtą.
Bendrovės ekspertai skaičiuoja, kad audros padariniams kompensuoti skirta rezervo suma sparčiai artėja prie 200 tūkst. eurų. Draudikai neatmeta, kad ši suma gali būti viršyta, nes pranešimai apie žalą vis dar registruojami.
„Vertindami registruojamų žalų pobūdį, matome, kad dominuoja smarkaus vėjo ir liūties sukeltos žalos. Tai įvairūs vandens prabėgimai per nesandarias pastatų konstrukcijas, stogo dangų plyšius ir įtrūkius“, − sako „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Lūžę medžiai niokojo pastatus, nukentėjo ir automobiliai
Pasak M. Norkaus, dėl audros metu kilusių didelių vėjo gūsių lūžę medžiai ir jų šakos niokojo pastatus. Taip pat nukentėjo keli automobiliai, ant kurių krito šakos arba kiti vėjo blaškomi objektai.
Bendras užregistruotų audros žalų skaičius jau perkopė 100 atvejų ir toliau auga. Draudimo ekspertai pastebi, kad vasaros audros dažnai būna lokalios, tačiau jų padariniai konkrečiose savivaldybėse gali būti itin brangūs.
Savaitgalio audrą lydėjo ir stiprus žaibavimas, todėl registruojamos ne tik tiesioginės vėjo ar lietaus žalos. Gyventojai taip pat praneša apie elektros įtampos svyravimų sukeltus nuostolius.
Žaibavimas gali sugadinti buitinę techniką ir elektronikos prietaisus
M. Norkus atkreipia dėmesį, kad žaibų sukeltos žalos gali būti kelių tipų. Tiesioginis žaibo įtrenkimas pasitaiko rečiau, tačiau daug dažnesni būna žaibuojant susidariusio elektromagnetinio lauko sukelti nuostoliai.
Tokiais atvejais dėl įtampos svyravimų vidiniame elektros tinkle gali sugesti buitiniai ir elektronikos prietaisai. Dažniausiai nukenčia televizoriai, modemai, kompiuterinė technika, buitinė įranga ir kita elektroninė pastatų įranga.
„Žaibų žalos gali būti kelių tipų. Visų pirma, tai tiesioginis žaibo įtrenkimas, tačiau tokie atvejai pakankamai reti. Daug dažnesni būna žaibuojant susidariusio elektromagnetinio lauko sukelti nuostoliai“, − komentuoja M. Norkus.
Vasaros stichijos dažniausiai gadina stogus, langus, saulės elektrines ir kiemo daiktus
Žvelgiant į pastarųjų metų didžiausias audras, draudikai pastebi, kad jos dažniausiai nutinka vasaros sezono metu. Dažniausi padariniai – vėjo nulaužti medžiai, apgadinti stogai, išdaužyti langai, sugadintos saulės elektrinės, šiltnamiai ir kieme palikti daiktai.
Vėjas dažnai varto lengvesnius lauko įrenginius – baldus, skėčius, kepsnines, pavėsines ar batutus. Per nesandarias pastatų konstrukcijas ir jungtis prabėgęs vanduo gali apsemti gyventojų turtą bei buitinę techniką.
Draudikai taip pat fiksuoja elektros įtampos svyravimų padarinius, kai sugadinama elektroninė įranga. Tokios žalos ypač aktualios namams, kuriuose naudojama daug išmaniųjų įrenginių, apsaugos sistemų, šildymo ar saulės elektrinių valdymo įrangos.
Gamtos stichijų nuostoliai Lietuvoje auga ir skaičiumi, ir dydžiu
„Draudimo žalų duomenys aiškiai rodo vieną kryptį – nuostolių dėl gamtos jėgų daugėja tiek skaičiumi, tiek dydžiu“, − teigia M. Norkus. Pasak jo, jei anksčiau per visus metus būdavo fiksuojama iki 2 mln. eurų žalų dėl gamtos reiškinių, šiandien panašaus masto nuostoliai gali susidaryti per vieną savaitgalį.
Vienas ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių – 2023 m. rugpjūtį per Lietuvą praslinkusi audra. Tuomet gyventojams padaryta beveik 10 mln. eurų nuostolių per vieną savaitgalį, o žalų skaičius viršijo 5 tūkst. atvejų.
Draudiko duomenimis, didžiausia rizika Lietuvoje tenka gyventojų turtui. Net dviem iš trijų atvejų nuo stichijų nukenčia individualūs gyventojų namai, tačiau vis dažniau reikšmingų nuostolių patiria ir verslo įmonės.
Patyrus žalą pirmiausia reikia pasirūpinti saugumu ir užfiksuoti sugadinimus
Patyrus žalą dėl gamtos stichijų, pirmiausia rekomenduojama kviesti avarines tarnybas, jeigu kyla pavojus žmonėms, pastatams ar aplinkai. Jei yra galimybė, gyventojai taip pat turėtų imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti nuostolį.
Draudikai pataria sugadinimus užfiksuoti nuotraukose ir tuomet kreiptis į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Toks veiksmas padeda operatyviau įvertinti įvykį ir greičiau pradėti žalos administravimo procesą.
„Lietuvos draudimo“ klientai įvykius gali registruoti naudodamiesi mobiliąja programėle arba savitarnos svetainėje „SavasLD“. Bendrovė ragina gyventojus nedelsti, ypač tais atvejais, kai žala susijusi su vandens pratekėjimu, elektros įranga ar pažeistomis pastato konstrukcijomis.
Daugiau informacijos
Saulius Abraškevičius AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Mob. +370 685 21479 El. p. [email protected]
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
✅
SkaitytojasDAO
Straipsnis yra aiškus ir pateikia svarbią informaciją apie audros poveikį Lietuvoje, kas yra aktualu daugeliui skaitytojų. Jame atsakyta į dažniausiai užduodamus klausimus, todėl jis yra naudingas ir lengvai suprantamas.
✅
Etikos sargasDAO
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie audros pasekmes ir draudikų reakciją, be to, jis yra informatyvus ir nešališkas, todėl atitinka etikos standartus.
✅
Aktualumo žinovasDAO
Straipsnis yra aktualus, nes apima neseniai įvykusią gamtos nelaimę, kuri paveikė daug žmonių ir verslų Lietuvoje. Informacija apie draudikų nuostolius ir kompensacijų procesą yra svarbi tiems, kurie nukentėjo nuo audros.
✅
Visuomenės intereso gynėjasDAO
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie audros padarinius ir draudikų reakciją, kas yra aktualu visuomenei. Jame taip pat aptariamos prevencinės priemonės, kurios gali padėti žmonėms pasiruošti ateities ekstremalioms situacijoms.
✅
Emocijų barometrasDAO
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie audros pasekmes ir draudikų veiksmus, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame yra naudingos žinios apie prevencines priemones ir draudimo procesą, kas padeda skaitytojams jaustis informuotiems ir saugiems.
