Luvro muziejui gresia uždarymas be pertvarkos, perspėja direktorius Christophe'as Leribault

Paryžiaus Luvro muziejaus vadovas Christophe'as Leribault perspėjo, kad be didelės pertvarkos muziejus ilgainiui gali tekti uždaryti lankytojams. Interviu dienraščiui „Le Figaro“ jis sakė, kad muziejus ieškos privataus finansavimo, tačiau didelę valstybės paramą teks patvirtinti po kitų metų rinkimų Prancūzijoje. Įspėjimas nuskambėjo beveik po metų nuo tada, kai iš Luvro buvo pavogtos 88 mln. eurų vertės Prancūzijos karūnos brangenybės. Jos iki šiol nerastos.

Leribault: neremontuotas Luvras ilgainiui turės užverti duris

„Kad ir kas sudarys kitą vyriausybę, turi turėti omenyje: jei Luvras nebus suremontuotas, atnaujintas ir pertvarkytas, jis labai greitai atsiliks ir galiausiai turės užverti duris lankytojams. Tai būtų katastrofa“, – sakė Ch. Leribault.

Prancūzijos mažumos vyriausybėms jau kelerius metus sunkiai sekasi priimti metinius biudžetus. Premjeras Sébastienas Lecornu bando mažinti viešąsias išlaidas, kad sumažintų didelį šalies biudžeto deficitą. Todėl muziejaus vadovas pabrėžia, kad sprendimą dėl didelių valstybės investicijų priims jau kita vyriausybė.

Iš Apolono galerijos pavogtos aštuonios karūnos brangenybės iki šiol nerastos

2025 metų spalio 19 dieną keturių vyrų gauja, naudodama ant sunkvežimio sumontuotą keltuvą, įsibrovė į Apolono galeriją. Šviesiu paros metu vagys išsinešė aštuonis Prancūzijos karūnos brangenybių dirbinius, kurių vertė įvertinta maždaug 88 mln. eurų. Senato tyrimas vėliau nustatė, kad iš dviejų įsilaužimo vietą stebėjusių kamerų veikė tik viena.

Po vagystės ankstesnė Luvro vadovė Laurence des Cars atsistatydino. Ch. Leribault muziejui vadovauja nuo vasario. Jis yra meno istorikas, anksčiau vadovavęs Orsė muziejui ir Versalio rūmams. Šią vasarą Apolono galerija vėl atverta lankytojams, tačiau papuošalų joje nebeliko. Pasak Ch. Leribault, likusios karūnos brangenybės bus perkeltos į saugyklą be langų. Kultūros ministrė Catherine Pégard vagystę pavadino „trauma visam pasauliui“.

Saugumui ir priešgaisrinei apsaugai teko mažiau nei 0,3 proc. Luvro biudžeto

Po vagystės paaiškėjo, kad muziejaus saugumas ilgai liko antrame plane. Prancūzijos Audito Rūmai nustatė, kad Luvras smarkiai vėlavo diegti apsaugos įrangą. „The Art Newspaper“ duomenimis, saugumui ir priešgaisrinei apsaugai buvo skirta mažiau nei 0,3 proc. biudžeto. Strateginiuose dokumentuose, parengtuose dar prieš vagystę, L. des Cars buvo padariusi išvadą, kad vagystės muziejui nebekelia grėsmės. „Apiplėšimas tapo įmanomas dėl šių trūkumų“, – sakė Audito Rūmų pirmininkas Pierre'as Moscovici.

Ch. Leribault pradėjo darbą turėdamas didelę patirtį. Didžiąją karjeros dalį jis praleido Paryžiaus muziejuose: 16 metų dirbo miesto istorijos muziejuje Carnavalet, šešerius metus – Luvro grafikos skyriuje. 2012 metais jis tapo Paryžiaus Petit Palais dailės muziejaus direktoriumi; šio muziejaus lankytojų skaičius per šešerius metus išaugo nuo 300 tūkst. iki 1,2 mln. 2021 metais jis tapo Orsė muziejaus vadovu, o po dvejų metų perėmė Versalio rūmus.

83 mln. eurų saugumo planas – tik dalis būtinų darbų

Prieš vagystės metines Ch. Leribault naujienų agentūrai AFP sakė, kad 83 mln. eurų saugumo planas įgyvendinamas „sparčiai“. Planas apima:

• naują saugumo vadovo pareigybę;
• atnaujintą vaizdo kamerų tinklą, kuriame buvo rasta senų kamerų ir didelių spragų;
• geresnę perimetro ir įėjimų stebėseną.

Tačiau, pasak muziejaus vadovo, ilgalaikių pokyčių galima pasiekti tik kartu su visa muziejaus pertvarka. „Muziejui apsaugoti reikalingi darbai apima istorinį pastatą ir jo infrastruktūrą. Nėra lengvo, stebuklingo „paviršinio“ sprendimo. Viskas tarpusavyje susiję“, – rašė jis.

Seni vamzdynai ir prastai apšiltintos galerijos kelia grėsmę kolekcijoms

Luvras pirmą kartą duris lankytojams atvėrė 1793 metais. Pernai jame apsilankė apie devyni milijonai žmonių. Tarp didžiausių problemų – seni vamzdynai, prastai apšiltintos galerijos ir ankštos viešosios erdvės. 2025 metų sausį nutekėjusiame L. des Cars rašte teigta, kad kai kurios muziejaus vietos „nebėra sandarios“, o apsilankymas Luvre tapo „fiziniu išbandymu“. Šių metų vasarį trūkęs šildymo vamzdis apgadino lubas, kurias 1819 metais nutapė Charles'is Meynier.

Rodiklis	Duomenys
Pavogtų brangenybių vertė	apie 88 mln. €
Saugumo planas	83 mln. €
„Luvras – naujasis Renesansas“ (vyriausybės vertinimas)	700–800 mln. € per 10 metų
Bilietų kainos didinimas daugumai ne Europos lankytojų	45 proc.
Lankytojų per metus	apie 9 mln.
Muziejaus atidarymo metai	1793

Profsąjungos kritikuoja Macrono remiamą didingą pertvarką su nauju įėjimu

Pertvarkos mastas ir kaina tapo politiniu klausimu. Prezidentas Emmanuelis Macronas remia projektą „Luvras – naujasis Renesansas“, kuriame numatytas ir naujas įėjimas į muziejų. Vyriausybė jį įvertino 700–800 mln. eurų per dešimt metų. Dalis lėšų turėtų būti surinkta 45 proc. padidinus bilietų kainas daugumai ne Europos lankytojų.

„The Art Newspaper“ duomenimis, prieš vagystę naujojo įėjimo projektui buvo numatyta 100 mln. eurų parengiamiesiems tyrimams, o techniniams planams – vos 17 mln. eurų, iš kurių kolekcijų saugumui teko 1,8 mln. eurų. Rėmėjų lėšų, kurių tikimasi surinkti 300 mln. eurų, dar nerasta. Be to, nebaigti techniniai tyrimai, ypač dėl požeminių potvynių rizikos Senos krantuose.

Profesinės sąjungos kritikavo E. Macroną ir L. des Cars už tai, kad šie pirmenybę teikė didingai architektūrinei pertvarkai, o ne kuklesniems pokyčiams, kurie pagerintų lankytojų patirtį. „The Art Newspaper“ duomenimis, Prancūzijos Audito Rūmai naujojo įėjimo planą pavadino „finansiškai nepagrįstu“, o techniniai muziejaus atnaujinimo planai įvertinti 480 mln. eurų.

Leribault kalba apie ateities grėsmę, o ne apie sprendimą uždaryti muziejų

Ch. Leribault žodžiai yra įspėjimas kitai vyriausybei: uždarymas jam atrodo galimas tik tuo atveju, jei muziejus ilgainiui nebus pertvarkytas. Sprendimo uždaryti Luvrą, kuriame saugoma ir garsioji „Mona Liza“, nėra. Planuojantiems kelionę į Paryžių verta iš anksto pasidomėti bilieto kaina ir apsilankymo laiku oficialioje muziejaus svetainėje.