Virusas jau nustatytas 45 savivaldybėse penkiuose Graikijos regionuose, o per savaitę patvirtinti dar 47 užsikrėtimai
Vakarų Nilo viruso plitimas Graikijoje rugpjūtį vėl paspartėjo. Naujausiais Graikijos visuomenės sveikatos institucijų duomenimis, šį sezoną šalyje jau patvirtinti 157 užsikrėtimo atvejai – 47 daugiau nei prieš savaitę. Virusas nustatytas 45 savivaldybėse penkiuose regionuose: Atikoje, Tesalijoje, Centrinėje Makedonijoje, Peloponese ir Centrinėje Graikijoje.
Per tą pačią savaitę užregistruotos dar keturios mirtys, todėl bendras su Vakarų Nilo viruso infekcija siejamų mirčių skaičius išaugo iki 13. Mirusių pacientų amžiaus mediana – 82 metai, o tai dar kartą rodo, kad didžiausia sunkių komplikacijų rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 42 pacientai, iš jų 23 – intensyviosios terapijos skyriuose. Iš 157 patvirtintų atvejų net 116 pacientų išsivystė centrinę nervų sistemą pažeidžianti ligos forma – meningitas, encefalitas, meningoencefalitas ar kiti neurologiniai sutrikimai.
Padėtis pasikeitė labai greitai. Liepos 22 dieną Graikijoje buvo žinomas tik 21 vietinis atvejis, liepos 29-ąją – 42, o rugpjūčio 12 dieną jų jau buvo 110. Tai reiškia, kad per mažiau nei mėnesį oficialiai registruotų infekcijų skaičius išaugo daugiau kaip septynis kartus.
Rytų Atika tapo pagrindiniu protrūkio židiniu – kai kuriose savivaldybėse uodai naikinami kasdien
Didžiausia Vakarų Nilo viruso koncentracija nustatyta Atikos regione, kuriame yra ir Atėnai. Ypač daug atvejų registruojama rytinėje sostinės aglomeracijos dalyje.
Spata–Artemida savivaldybėje jau nustatyta 16 užsikrėtimo atvejų, iš kurių 14 pacientų pasireiškė centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai. Markopoulo Mesogaias savivaldybėje patvirtinta 13 atvejų, iš jų 11 – neurologinės formos. Larisoje registruota 11 infekcijų.
Graikijos regioninės valdžios dėl to smarkiai sustiprino uodų kontrolę. Rytų Atikoje kai kuriose vietovėse purškimas ir lervų naikinimo darbai atliekami kasdien. Specialistų grupės tikrina kanalizacijos sistemas, vandens surinkimo vietas ir teritorijas, kuriose gali kauptis stovintis vanduo.
Kai kur pradėtos ir vadinamosios „nuo durų iki durų“ priemonės – specialistai tikrina privačias teritorijas ir aiškina gyventojams, kur jų kiemuose gali daugintis uodai. Ypatingas dėmesys skiriamas kapinėms, lietaus nuotekų sistemoms ir kitoms vietoms, kuriose nuolat lieka nedideli vandens kiekiai.
Tikrasis užsikrėtusių žmonių skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis už oficialią statistiką
157 patvirtinti atvejai neatspindi viso viruso paplitimo Graikijoje. Didžioji dauguma užsikrėtusių žmonių apskritai nesužino, kad buvo infekuoti.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, maždaug 80 proc. Vakarų Nilo virusu užsikrėtusių žmonių nepasireiškia jokie simptomai. Dar maždaug penktadaliui išsivysto vadinamoji Vakarų Nilo karštligė – gali pasireikšti karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis, pykinimas ar bėrimas.
Graikijos nacionalinė visuomenės sveikatos organizacija EODY vertina, kad vienam diagnozuotam atvejui gali tekti apie 140 infekcijų, kurios lieka nenustatytos. Jei šis santykis būtų pritaikytas dabartiniams 157 patvirtintų atvejų, tikrasis užsikrėtimų skaičius teoriškai galėtų siekti dešimtis tūkstančių.
Tačiau tai nėra 157 atvejų paprastas perskaičiavimas į tikslų nacionalinį infekcijų skaičių. Santykis naudojamas epidemiologiniam mastui įvertinti, nes simptomų neturintys žmonės paprastai nėra tiriami.
Pavojingiausia neuroinvazinė ligos forma išsivysto retai, tačiau vyresniems žmonėms jos pasekmės gali būti sunkios
Vakarų Nilo virusas daugumai žmonių nesukelia sunkios ligos, tačiau maždaug vienam iš 150 užsikrėtusiųjų gali išsivystyti centrinę nervų sistemą pažeidžianti infekcija.
Ji gali pasireikšti encefalitu – smegenų uždegimu, meningitu – smegenų ir nugaros smegenis gaubiančių dangalų uždegimu, arba ūmiu vangiu paralyžiumi. Simptomai gali būti aukšta temperatūra, labai stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, sumišimas, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas ar sąmonės sutrikimai.
Didžiausia sunkaus susirgimo rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. ECDC tarp papildomų rizikos veiksnių nurodo diabetą, inkstų ligas, kraujo ligas, aukštą kraujospūdį ir kai kurias kitas sveikatos būkles.
Specifinių antivirusinių vaistų nuo Vakarų Nilo viruso nėra. Žmonėms skirta vakcina taip pat nėra patvirtinta, todėl sunkiais atvejais gydymas apsiriboja simptomų kontrole ir palaikomąja terapija ligoninėje.
Virusą žmonėms perduoda ne paukščiai, o nuo jų užsikrėtę uodai
Natūralus Vakarų Nilo viruso ciklas daugiausia vyksta tarp paukščių ir uodų. Užsikrėtę paukščiai, ypač kai kurios varninių šeimos rūšys, savo kraujyje gali turėti pakankamai viruso, kad juo užsikrėstų kraujo prisisiurbęs uodas.
Vėliau tas pats uodas gali įgelti žmogui ar kitam žinduoliui ir perduoti infekciją. Europoje svarbiausi viruso platintojai yra vietinės Culex genties uodų rūšys, ypač plačiai paplitęs Culex pipiens.
Žmonės šiame cikle paprastai laikomi galutiniais šeimininkais – jų kraujyje viruso koncentracija dažniausiai nėra pakankama, kad juo užsikrėstų įgėlęs uodas. Įprastu kasdieniu kontaktu Vakarų Nilo virusas tarp žmonių neplinta.
Labai retais atvejais užkratas gali būti perduodamas per kraujo perpylimą, organų transplantaciją ar kitais specifiniais biologiniais keliais. Dėl to teritorijose, kuriose nustatomas aktyvus viruso plitimas, taikomos papildomos kraujo donorystės saugumo priemonės.
Vakarų Nilo viruso sezonas stiprėja visoje Europoje, o didžiausias atvejų skaičius paprastai registruojamas rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje
Graikija nėra vienintelė valstybė, susidurianti su aktyviu Vakarų Nilo viruso sezonu. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rugpjūčio 20 dieną paskelbė, kad iki rugpjūčio 13-osios devyniose Europos valstybėse buvo užregistruoti 429 vietiniai žmonių užsikrėtimo atvejai.
Tuo metu daugiausia atvejų buvo pateikusi Italija – 224. Graikijai teko 105 ECDC duomenų bazėje tuo metu jau registruoti atvejai, Ispanijai – 42, Šiaurės Makedonijai – 30, Rumunijai – 18. Atvejų taip pat buvo Prancūzijoje, Serbijoje, Vokietijoje ir Kosove. Nacionaliniai Graikijos duomenys dabar jau yra naujesni ir rodo 157 atvejus.
Ypač svarbus ECDC signalas – šešiose Europos teritorijose vietinis Vakarų Nilo viruso perdavimas šiemet nustatytas pirmą kartą. Centras perspėja, kad uodų platinamų ligų geografinė zona Europoje plečiasi ir šalims reikės didinti uodų stebėjimo bei kontrolės pajėgumus.
Didžiausias Vakarų Nilo viruso aktyvumas Europoje paprastai būna rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje. Todėl rugpjūčio 21 dienos Graikijos skaičiai dar nebūtinai reiškia šio sezono viršūnę.
Graikijos gyventojams ir turistams rekomenduojama saugotis uodų, tačiau kelionių į šalį riboti nesiūloma
Graikijos sveikatos institucijos daugiausia dėmesio skiria asmeninei apsaugai nuo uodų. Gyventojams rekomenduojama naudoti veiksmingus repelentus, o vakare ir naktį, kai uodų aktyvumas didesnis, dėvėti rankas ir kojas dengiančius drabužius.
Svarbu šalinti stovintį vandenį iš balkonų ir kiemų. Net nedidelis vandens kiekis gėlių vazono lėkštelėje, kibire, neuždengtame inde ar latake gali tapti tinkama vieta uodų lervoms vystytis.
Namuose padeda langų ir durų tinkleliai, oro kondicionavimas bei priemonės nuo uodų. Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus ir silpnesnės sveikatos žmonės, gyvenantys arba ilgesnį laiką būnantys teritorijose, kuriose registruojama daugiausia atvejų.
Dabartiniai duomenys nėra pagrindas vengti kelionių į Graikiją ar Atėnus. Tačiau sparčiai augantis atvejų skaičius reiškia, kad apsauga nuo uodų šią vasarą nebėra vien komforto klausimas – regionuose, kuriuose virusas aktyviai cirkuliuoja, ji tapo realia infekcijos prevencijos priemone.
Šaltiniai
Euronews. (2026). West Nile virus: spread rises again in Greece as authorities stay on alert. https://www.euronews.com/health/2026/08/21/west-nile-virus-spread-rises-again-in-greece-as-authorities-stay-on-alert
European Centre for Disease Prevention and Control. (2026). World Mosquito Day 2026: Europe must upgrade control tools as disease risks rise. https://www.ecdc.europa.eu/en/news-events/world-mosquito-day-2026-europe-must-upgrade-control-tools-disease-risks-rise
Hellenic National Public Health Organization. (2026). West Nile virus. https://www.eody.gov.gr/el/nosimata/metadotika/nosimata-kai-themata-ygeias/ios-dytikou-neilou
