Skaitmeninė erdvė vaikams tampa vis rizikingesnė
Ar tėvai gali numatyti, kad vaikui kitame kambaryje žaidžiant įprastą kompiuterinį žaidimą gali grėsti manipuliacijos, išnaudojimas ir kiti kruopščiai suplanuoti nusikaltėlių veiksmai? Šiandien vaiko kambarys nebėra savaime saugi vieta, nes priklausomybę skatinantis platformų dizainas, nusikaltėlių manipuliacijos ir dirbtinio intelekto generuojama žala tampa naujais vaikų saugumo internete iššūkiais.
Ekspertai perspėja, kad be sisteminių sprendimų problema tik gilės. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros koordinuojamo projekto „Draugiškas internetas“ koordinatorius Liudas Mikalkevičius teigia, kad vaikų patiriamos rizikos skaitmeninėje erdvėje evoliucionavo greičiau nei visuomenės gebėjimas jas suvaldyti.
„Matydami seksualinio šantažo augimą, DI kuriamą pavojų ir platformų dizaino poveikį vaikų emocinei gerovei, turime pereiti nuo fragmentiško reagavimo prie sisteminės politikos“, – teigia L. Mikalkevičius. Pasak jo, vaikų saugumas internete nebegali būti paliktas tik tėvų budrumui ar pavienėms prevencinėms kampanijoms.
Europos ataskaita išskiria patyčias, DI grėsmes ir priklausomybę skatinantį platformų dizainą
2026 m. „Geresnis internetas vaikams“ („Better Internet for Kids“, BIK) ataskaitoje nagrinėjama, kaip 29 Europos šalys rūpinasi vaikų saugumu internete. Joje pabrėžiama, kad didžiausios problemos šiuo metu yra patyčios internete, neigiama skaitmeninių technologijų įtaka vaikų emocinei savijautai, priklausomybę skatinantis interneto dizainas ir naujos dirbtinio intelekto keliamos grėsmės.
Ataskaitoje akcentuojama, kad skaitmeninė gerovė ir psichikos sveikata turi būti vertinamos kaip visuomenės sveikatos prioritetas. Šiuo metu 22 Europos šalys jau turi iniciatyvų, skirtų vaikų psichikos sveikatai ir gerovei skaitmeninėje aplinkoje.
Ekspertai pabrėžia, kad vien draudimų ar pavienių perspėjimų nepakanka. Vaikų apsauga internete turi būti kuriama per švietimą, platformų atsakomybę, teisėsaugos pasirengimą, tėvų įsitraukimą ir pačių vaikų dalyvavimą priimant sprendimus.
Dirbtinis intelektas jau naudojamas vaikų išnaudojimo turiniui kurti
Pastarųjų metų duomenys rodo, kad dirbtinis intelektas tampa ne tik technologine galimybe, bet ir pavojingu įrankiu nusikaltėlių rankose. Europolo operacijos „Cumberland“ metu 2025 m. vasarį buvo suimti 25 asmenys, dalyvavę nusikalstamo tinklo veikloje, platinusioje visiškai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus.
Tai viena pirmųjų tokio masto bylų, parodžiusių, kad DI modeliai jau naudojami itin tikroviškam išnaudojimo turiniui kurti. Tokia technologija apsunkina tyrėjų darbą, nes tampa vis sunkiau atskirti sugeneruotą turinį nuo realių aukų vaizdų ir nustatyti tikrą nukentėjusiųjų tapatybę.
Jungtinės Karalystės vaikų apsaugos organizacija NSPCC taip pat praneša apie augantį seksualinio šantažo mastą. Skambučių į pagalbos liniją „Childline“ dėl seksualinio išnaudojimo ir išpirkos reikalavimo per metus padaugėjo 36 proc.
Seksualinis šantažas tampa viena dažniausių grėsmių vaikams internete
Seksualinis šantažas internete dažnai prasideda nuo apgaulingo kontakto, manipuliacijos ar pasitikėjimo sukūrimo. Vaikai įviliojami dalintis intymiomis nuotraukomis, o vėliau iš jų reikalaujama pinigų, grasinant vaizdus paviešinti arba manipuliuoti jais naudojant DI įrankius.
Tokios situacijos vaikams sukelia didžiulį psichologinį spaudimą. Nusikaltėliai išnaudoja gėdą, baimę, nebrandumą ir vaikų nenorą apie įvykį pasakyti tėvams ar mokytojams.
Ekspertai pabrėžia, kad šios grėsmės neapsiriboja tik socialiniais tinklais. Rizika kyla ir žaidimų platformose, pokalbių programėlėse, anoniminėse bendruomenėse bei kitose skaitmeninėse erdvėse, kuriose vaikai bendrauja su nepažįstamais asmenimis.
Robotai-kompanionai ir žaidimų platformos kelia naujų saugumo klausimų
Pastarųjų metų incidentai rodo, kad vaikų saugumui grėsmę gali kelti ne tik tiesioginiai nusikaltėlių veiksmai, bet ir pačių platformų dizainas. 2025 m. spalį bendrovė „Character.AI“ uždraudė paslaugas vartotojams iki 18 metų po to, kai 14-metis nusižudė dėl emocinio prisirišimo prie roboto-kompaniono.
Šeimos ieškinyje teigiama, kad ši technologija buvo „pavojinga ir neišbandyta“. Tuo pačiu metu „OpenAI“ atskleidė, kad apie milijonas žmonių per savaitę bendraudami su jų pokalbių robotu išreiškia ketinimus žudytis.
Teisinių problemų sulaukia ir vaikų mėgstamos žaidimų platformos. Los Andželo apygarda padavė „Roblox“ bendrovę į teismą, teigdama, kad platformos dizainas daro vaikus „lengvu grobiu pedofilams“, o moderavimo sistemos yra neefektyvios.
Europoje vaikų skaitmeninės teisės dar nėra vienodai ginamos
2026 m. BIK ataskaita rodo, kad pažanga Europoje vyksta, tačiau ji išlieka nevienoda. Tik 14 šalių aiškiai pripažįsta vaikų skaitmenines teises savo nacionalinėse politikose.
Dar silpnesnė vieta yra vaikų dalyvavimas formuojant skaitmeninę politiką. Tik devynios šalys turi specialius mechanizmus, leidžiančius vaikams aktyviai dalyvauti politikos kūrime.
Ataskaitoje rekomenduojama pereiti nuo pavienių konsultacijų prie nuolatinių vaikų įtraukimo struktūrų. Lietuvai šiame kontekste svarbu ne tik stiprinti vaikų apsaugą, bet ir sudaryti sąlygas vaikams patiems dalyvauti sprendžiant, kokios skaitmeninės aplinkos jiems reikia.
Lietuvai siūloma stiprinti amžiaus patvirtinimą ir saugumą projektavimo stadijoje
BIK ataskaitoje nurodoma, kad 13 Europos šalių jau praneša apie iniciatyvas, susijusias su amžiaus patvirtinimo mechanizmais. Tokios priemonės skirtos riboti vaikų prieigą prie žalingo arba suaugusiesiems skirto turinio.
Kita svarbi kryptis – saugumas projektavimo stadijoje. Platformos turi būti kuriamos taip, kad vaikų apsauga būtų įdiegta iš anksto, o ne taisoma tik po žalą sukėlusių incidentų.
Tai reiškia priklausomybę skatinančių funkcijų ribojimą. Tarp tokių funkcijų minimi begalinis slinkimas, automatinis paleidimas, nuolatinis spaudimas likti platformoje ir algoritmai, kurie palaiko kuo ilgesnį vaiko dėmesį.
Vaikų saugumui internete būtinas institucijų, tėvų ir technologijų sektoriaus bendradarbiavimas
Lietuva BIK ataskaitoje paminėta kaip viena iš šalių, kurioje naujai įsteigta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba gali veikti kaip daugiašalis suinteresuotųjų šalių forumas. Tai svarbus žingsnis, nes vaikų saugumas internete yra kompleksinė problema, kurios negali išspręsti viena institucija ar vienas sektorius.
Tokiai problemai spręsti būtinas nuolatinis švietimo, teisėsaugos, socialinės apsaugos, nevyriausybinių organizacijų, technologijų sektoriaus, tėvų ir pačių vaikų bendradarbiavimas. Projekto „Draugiškas internetas“ jaunimo komanda jau padeda išgirsti jaunų žmonių balsą ir prisideda prie saugumo internete klausimų aptarimo.
Projektas „Draugiškas internetas“, koordinuojamas Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros, siekia didinti visuomenės informuotumą apie saugų, atsakingą ir pagarbų elgesį internete. Projektas taip pat skatina vaikų įgalinimą, mokytojų rengimą, tėvų įsitraukimą ir jaunimo dalyvavimą kuriant saugesnę skaitmeninę aplinką pagal ES BIK+ strategijos kryptis.
Daugiau informacijos
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA)
www.linesa.lt
Dovilė Joneliūnienė
Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA)
