Maskva ir Tokijas ginčijasi dėl keturių sal nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2026 m. rugpjūčio 13 d. pirmą kartą per savo valdymo laikotarpį apsilankė Iturupo saloje, kurią kontroliuoja Rusija, tačiau savo teritorija laiko Japonija. Tokijas dėl vizito pareiškė oficialų protestą ir pavadino jį nesuderinamu su Japonijos pozicija dėl vadinamųjų Šiaurinių teritorijų.
V. Putinas Iturupe aplankė žuvų perdirbimo įmonę, ligoninę ir mokyklą, susitiko su Sachalino srities gubernatoriumi Valerijumi Limarenka bei vietos gyventojais. Rusijos valstybinė žiniasklaida išsamiai rodė prezidentą ragaujantį ikrus ir apžiūrintį civilinės infrastruktūros objektus. Tačiau politiškai šis vizitas buvo kur kas reikšmingesnis už oficialiai pristatytą regioninę kelionę.
Iturupas, Japonijoje vadinamas Etorofu, yra didžiausia iš keturių salų, dėl kurių Maskva ir Tokijas ginčijasi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šis teritorinis konfliktas iki šiol neleidžia Rusijai ir Japonijai pasirašyti visavertės taikos sutarties.
Japonija V. Putino vizitą pavadino nepriimtinu
Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi pareiškė, kad Tokijas diplomatiniais kanalais perdavė Rusijai griežtą protestą. Japonijos vyriausybės teigimu, aukščiausio rango Rusijos vadovo apsilankymas saloje prieštarauja jos teritorinei pozicijai ir žeidžia buvusių salų gyventojų jausmus.
Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi vizitą pavadino visiškai nepriimtinu. Tokijas tvirtina, kad Etorofu, Kunaširo, Šikotano ir Habomajų salos yra neatskiriama Japonijos teritorijos dalis, kurią Sovietų Sąjunga neteisėtai užėmė 1945 m.
Japonijos pareigūnai pabrėžia, kad pretenzijos taikomos šioms keturioms pietinėms saloms, o ne visai Kurilų salyno grandinei. Japonija jas vadina Šiaurinėmis teritorijomis ir teigia, kad istoriškai jos nepriklausė Kurilų saloms, kurių Japonija atsisakė pagal 1951 m. San Fransisko taikos sutartį.
Maskva vizitu pabrėžė faktinę salų kontrolę
Rusijos pozicija yra priešinga. Maskva pietines Kurilų salas laiko teisėta Rusijos Federacijos teritorija, kuri Sovietų Sąjungai atiteko pagal Antrojo pasaulinio karo rezultatus. Rusijos valdžia tvirtina, kad salų statusą patvirtino pokario tarptautiniai susitarimai ir jis neturėtų būti persvarstomas.
Lankydamasis Iturupe V. Putinas pareiškė, kad salų priklausomybės klausimas esą yra išspręstas tarptautiniu lygmeniu. Rusijos prezidentas kartu tvirtino, kad Maskva istoriškai buvo pasirengusi ieškoti susitarimo su Japonija, tačiau dvišalius santykius sugadino Tokijo sankcijos, paskelbtos Rusijai po 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Civilinių objektų lankymas Maskvai leido pateikti kelionę kaip įprastą Rusijos regionų plėtros klausimų sprendimą. Toks vizito formatas siunčia politinį signalą, kad Kremlius Iturupą traktuoja kaip neginčijamą šalies teritoriją, kurioje prezidentas gali lankytis be išankstinių paaiškinimų kitoms valstybėms.
Dėl keturių salų nesutariama nuo 1945 metų
Sovietų Sąjunga 1945 m. rugpjūčio 8 d. paskelbė karą Japonijai ir pradėjo puolimą Mandžiūrijoje, Pietų Sachaline bei Kurilų salose. Keturias pietines salas sovietų pajėgos užėmė nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pradžios, kai Japonija jau buvo paskelbusi sutinkanti kapituliuoti.
Iki 1949 m. iš ginčijamų salų buvo iškelta maždaug 17 tūkst. japonų gyventojų. Į jų vietą atvyko gyventojai iš įvairių Sovietų Sąjungos regionų. Šiuo metu salose veikia Rusijos administracija, naudojami rubliai, galioja Rusijos įstatymai ir dislokuotos Rusijos ginkluotosios pajėgos.
Japonija šios kontrolės nepripažįsta. Tokijas teigia, kad Sovietų Sąjunga 1945 m. pažeidė tuo metu dar galiojusį Japonijos ir Sovietų Sąjungos neutraliteto paktą, o keturios pietinės salos neturėjo patekti į teritorijas, kurių Japonija atsisakė pasibaigus karui. Maskva atsako, kad Sovietų Sąjungos įstojimas į karą buvo suderintas su kitomis pagrindinėmis antihitlerinės koalicijos valstybėmis.
1855 metų sutartį abi valstybės aiškina skirtingai
1855 m. Japonijos ir Rusijos prekybos, laivybos ir sienų nustatymo sutartis, dar vadinama Šimodos sutartimi, sieną nustatė tarp Etorofu ir Urupo salų. Etorofu liko Japonijai, Urupas ir toliau į šiaurę esančios salos – Rusijai. Japonijos vyriausybė šią sutartį pateikia kaip vieną svarbiausių savo teritorinio reikalavimo teisinių argumentų.
1875 m. Sankt Peterburgo sutartimi Japonija atsisakė pretenzijų į Sachaliną, o Rusija jai perdavė visas Kurilų salas. Po 1904–1905 m. Rusijos ir Japonijos karo Japonijai dar atiteko pietinė Sachalino dalis. Šios sienos išliko iki 1945 m.
1951 m. San Fransisko taikos sutartyje Japonija atsisakė Kurilų salų ir pietinės Sachalino dalies. Sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad šios teritorijos perduodamos Sovietų Sąjungai, kuri dokumento taip pat nepasirašė. Japonija tvirtina, kad keturios ginčijamos salos nėra Kurilų salyno dalis šios sutarties prasme. Rusija tokį aiškinimą atmeta.
1956 metų deklaracija paliko kompromiso galimybę
1956 m. Japonija ir Sovietų Sąjunga pasirašė bendrą deklaraciją, kuri užbaigė formalią karo padėtį ir atkūrė diplomatinius santykius. Dokumente Sovietų Sąjunga sutiko po taikos sutarties pasirašymo perduoti Japonijai Šikotano salą ir Habomajų salelių grupę.
Iturupo ir Kunaširo klausimas deklaracijoje taip pat nebuvo išspręstas. Japonija vėliau reikalavo visų keturių salų, o Sovietų Sąjunga ilgą laiką apskritai neigė neišspręsto teritorinio ginčo egzistavimą. Po Sovietų Sąjungos žlugimo derybos buvo atnaujintos, tačiau galutinio kompromiso pasiekti nepavyko.
2018 m. Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe ir V. Putinas susitarė paspartinti derybas remiantis 1956 m. deklaracija. Tai kėlė prielaidų, kad kompromisas galėtų apimti Šikotaną ir Habomajus, tačiau ne Iturupą bei Kunaširą. Vis dėlto net toks ribotas susitarimas susidūrė su dideliu politiniu pasipriešinimu abiejose valstybėse.
Karas Ukrainoje galutinai sustabdė taikos derybas
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Japonija prisidėjo prie Vakarų sankcijų, įšaldė dalies Rusijos pareigūnų ir bendrovių turtą bei apribojo prekybą. Maskva 2022 m. atsakė paskelbdama, kad nebetęs taikos sutarties derybų su, jos vertinimu, nedraugišką poziciją pasirinkusia Japonija.
Rusija taip pat sustabdė bevizio lankymosi programas, pagal kurias buvę japonų salų gyventojai ir jų artimieji galėjo aplankyti šeimų kapus. Bendros ekonominės veiklos projektai ginčijamose salose taip pat buvo įšaldyti. 2026 m. vasarį Kremlius pripažino, kad realus dialogas dėl taikos sutarties nevyksta.
V. Putino apsilankymas Iturupe rodo, kad bent artimiausiu metu Maskva kompromiso neieško. Vizitas įvyko po Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno pratybų Tolimuosiuose Rytuose, todėl Tokijuje jis vertinamas ir platesniame regioninio saugumo kontekste.
Kurilų salos svarbios dėl karinių bazių ir gamtos išteklių
Pietinės Kurilų salos turi strateginę reikšmę, nes kontroliuoja prieigas tarp Ochotsko jūros ir Ramiojo vandenyno. Ochotsko jūroje patruliuoja Rusijos strateginiai povandeniniai laivai, galintys nešti branduolines balistines raketas. Salų kontrolė padeda Maskvai saugoti jūrų kelius ir riboti kitų valstybių karinių laivų patekimą į šį rajoną.
Rusija salose plėtoja karinę infrastruktūrą, dislokuoja pakrančių gynybos raketų sistemas ir rengia pratybas. Japonija dėl tokios veiklos reguliariai protestuoja. Maskva savo ruožtu kritikuoja stiprėjantį Japonijos karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV pajėgų buvimą Japonijos teritorijoje.
Salos taip pat vertingos dėl žvejybos plotų, jūros biologinių išteklių ir naudingųjų iškasenų. Aplink jas susikerta išskirtinių ekonominių zonų ir žvejybos teisių klausimai. Dėl šios priežasties galimas teritorinis kompromisas reikštų ne vien simbolinį sienos pakeitimą – jis paliestų saugumo, laivybos ir ekonominius interesus.
Pirmasis vizitas tapo politiniu pareiškimu be deklaracijos
V. Putinas Iturupe nepaskelbė apie formalų salų statuso pakeitimą. Rusija jas ir anksčiau administravo kaip Sachalino srities dalį. Tačiau pats pirmasis prezidento apsilankymas teritorijoje, į kurią pretenduoja Japonija, tapo aiškiu suvereniteto demonstravimu.
Tokijui vizitas reiškia, kad derybų erdvė dar labiau susiaurėjo. Japonijos vyriausybė negali atsisakyti keturių salų reikalavimo be didelių politinių pasekmių šalies viduje, o Kremlius bet kokį teritorijos perdavimą pateiktų kaip Antrojo pasaulinio karo rezultatų peržiūrėjimą.
Todėl daugiau kaip aštuonis dešimtmečius trunkantis ginčas artimiausiu metu greičiausiai liks neišspręstas. Rusija išlaiko faktinę salų kontrolę, Japonija – teritorinį reikalavimą, o taikos sutartis tebėra įšaldyta platesnės geopolitinės priešpriešos.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Tokyo issues angry response as Putin makes his first visit to the disputed Kuril islands. https://www.euronews.com/2026/08/13/tokyo-issues-angry-response-as-putin-makes-his-first-visit-to-the-disputed-kuril-islands
Reuters. (2026). Russia’s Putin visits Japan-claimed islands for first time; Tokyo protests. https://www.reuters.com/world/russias-putin-visits-disputed-kuril-islands-samples-fish-roe-media-say-2026-08-13/
Associated Press. (2026). Putin pays his first visit to Pacific island chain claimed by Japan, drawing a protest from Tokyo. https://apnews.com/article/bc9cf6a0aa3fdbed5264d32297d740b4
