Prestižinis Stanfordo universitetas drauge su JAV vyriausybe užsiėmė griežta cenzūra
Naujausioje, jau 18-oje tviterio dokumentų dalyje, nepriklausomas žurnalistas Mattas Taibbi informuoja apie plataus masto tyrimą, pavadintą „Virality Project“, kurį inicijavo Stanfordo interneto observatorija, aktyviai bendradarbiaujanti su JAV vyriausybe.
Projekto tikslas buvo vykdyti su COVID-19 informacija ir naujienomis susijusio turinio stebėseną. Tai reiškia, kad dalis žinių, kurios buvo laikytos dezinformacija pagrindinėse socialinės žiniasklaidos platformose, šio projekto metu buvo cenzūruotos[1].
Tviteryje, feisbuke, jutube ir kituose socialinės žiniasklaidos kanaluose skelbta informacija apie COVID-19 plitimą, vakcinaciją, imunitetą ar net satyra bei humoras šiomis temomis buvo žymima kaip „galimai pažeidžianti platformų taisykles“.
„Nors „Virality Project“ masiškai stebėjo tviterio, „Google“, feisbuko, instagramo, „Medium“, „TikTok“, „Pinterest“ turinį, jis sąmoningai buvo nukreiptas į teisingą informaciją ir teisėtą politinę nuomonę, nors dažnai pats klydo dėl faktų“, – teigia žurnalistas M. Taibbi.
Žurnalisto teigimu „Virality Project“ buvo labai sėkmingas, ties juo susivienijo ne tik JAV vyriausybė, bet ir akademinė bendruomenė. Bendrai nustačius tai, kas buvo laikyta nepageidautina ir „pavojinga“ informacija, socialinių tinklų bendrovių buvo prašoma cenzūruoti arba apriboti tam tikros kalbos matomumą.
„Tai paspartino skaitmeninės cenzūros evoliuciją, perkeliant ją nuo tiesos ir netiesos vertinimo prie naujo, baisesnio modelio, atvirai orientuoto į politinį naratyvą faktų sąskaita“, – teigiama tviterio failuose.
Žurnalistas M. Taibbi net teigia, kad buvo cenzūruotos tokios naujienos, kaip „įžymybių mirtys po vakcinos“ arba „Niujorko mokyklos uždarymas“. Visa tai buvo kategorizuota kaip „standartinė dezinformacija“.
Atsižvelgiant į tokį informacijos cenzūros mastą M. Taibbi teigia, kad visas „Virality Project“ planas rėmėsi ne faktais, tačiau „viešu paklusimu autoritetams, naratyvo priėmimu ir Anthony Fauci pasisakymais“.
Pastebima ir tai, kad 2022 m. balandį projektas paskelbė ataskaitą, kurioje net paragino sukurti naują vyriausybinę agentūrą, veikiančią prie Vidaus saugumo departamento (DHS), kuri daugiausia dėmesio skirtų dezinformacijai stebėti ir kontroliuoti. DHS iš tiesų bandė sukurti tokią agentūrą, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta kilus intensyviam visuomenės pasipriešinimui.
„Netgi savo galutinėje ataskaitoje „Virality Project“ teigė, kad teiginiai, jog vakcina neužkerta kelio ligos perdavimui arba kad vyriausybės planuoja įvesti vakcinos pasus, yra dezinformacija. Paaiškėjo, kad abu dalykai buvo tiesa“, – pridūrė M. Taibbi.
Tviteris prarado daugiau nei pusę savo vertės
O kol tviteryje viešinami kompanijos vidaus dokumentai atskleidžia vieną sensacingą istoriją po kitos, pačios bendrovės finansiniai reikalai vis dar nesiklosto taip, kaip galbūt tikėjosi ją įsigijęs milijardierius Elonas Muskas.
Jis pats neseniai prakalbo apie tai, kad tviterio vertė šiuo metu yra daugiau nei perpus mažesnė, nei tuomet, kai jis kompaniją įsigijo praėjusių metų rudenį.
JAV žiniasklaida skelbia turinti prieigą prie paties E. Musko darbuotojams siųsto elektroninio laiško, kuriame teigiama, kad tviteris buvo įvertintas maždaug 20 mlrd. dolerių, nors pernai, kai E. Muskas pirko kompaniją, jos vertė siekė net 44 mlrd. dolerių[2].
Darbuotojams skirtame elektroniniame laiške kalbama apie naują bendrovės akcijų kompensavimo programą ir „X Holdings“ – tviterio motininės bendrovės akcijų priskyrimą darbuotojams.
Pagal kompensavimo planą nustatyta, kad šiuo metu socialinės žiniasklaidos platformos vertė siekia tik 20 mlrd. dolerių. Tai yra beveik tiek pat, kiek šiuo metu yra įvertinta „Snap“, kuri valdo socialinį tinklą „Snapchat“ – 18,2 mlrd. dolerių, arba socialinio tinklo ir kūrybos svetainės „Pinterest“, kuri yra įvertinta 18,7 mlrd. dolerių.
Vidiniame elektroniniame laiške pats E. Muskas atvirai aprašo milžinišką tviterio vertės nuosmukį ir atskleidžia, kad platforma susidūrė su tokiais rimtais finansiniais sunkumais, kad vienu metu buvo atsidūrusi ties bankroto riba.
„Manyta, kad tviteris gali prarasti ~3 mlrd. dolerių per metus. Buvo labai baisi padėtis“, – rašė E. Muskas.
Tiesa, E. Muskas taip pat paminėjo, kad šiuo metu padėtis keičiasi ir jis įžvelgia pozityvių ženklų, jog kompanija gali pasiekti net 250 mlrd. dolerių vertę. Visgi, jis nenurodė, kada tai gali įvykti.
Interneto platybėse išplatintas pirminis tviterio kodas
O kol E. Muskas aktyviai siekia vėl padidinti tviterio vertę ir padaryti kompaniją pelningą, susiduriama ir su daugiau iššūkių. Neseniai paaiškėjo, kad interneto platybėse buvo pasidalinta tviterio platformos pirminiu kodu, kuriame yra „nuosavybės teise priklausantis tviterio platformos ir vidinių įrankių išeities kodas“[3].
Dėl tokio įvykio tviterio atstovai jau kreipėsi į teismą. JAV Šiaurės Kalifornijos apygardos apylinkės teismui pateiktuose dokumentuose atskleidžiama, kad tviteris išsiuntė šaukimą į teismą programinės įrangos platformai „GitHub“.
Manoma, kad būtent šios platformos naudotojas be leidimo ir pasidalijo tviterio pirminio kodo fragmentais. Kai kurie analitikai net mano, kad kodą internete galėjo paskelbti nepatenkinti buvę tviterio darbuotojai.
Tviterio vadovai apie tokį galimą saugumo pažeidimą sužinojo neseniai ir iškart sunerimo: viešai prieinamas pirminis platformos kodas gali padėti hakeriams „nulaužti“ svetainę arba net neteisėtai pasisavinti tviterio vartotojų asmeninius duomenis, įsibrauti į jų paskyras.
Pirminis kodas bet kokiai internetinei platformai yra išskirtinai svarbus, nes tiesiog nurodo, kaip joje elgtis. Įprastai pirminis kodas yra griežtai saugomas, jam taikoma autorių teisių apsauga.
Nors „GitHub“ iš savo platformos jau pašalino bet kokius su tviterio kodu susijusius pranešimus, tviterio advokatai dabar vis tiek siekia teismo keliu nustatyti kaltą asmenį.
