TVF perspėja dėl valstybių skolų: kylantis obligacijų pajamingumas brangina skolinimąsi

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sustiprino perspėjimą dėl valstybių skolų. Fondas ragina išsivysčiusias ir kitas šalis nedelsiant mažinti biudžetų išlaidas, deficitą ir skolas, nes kylantis vyriausybių obligacijų pajamingumas brangina skolinimąsi. Pasak TVF, kuo ilgiau šalys delsia, tuo skausmingesnis bus vėlesnis prisitaikymas. Perspėjimas nuskambėjo prieš TVF ir Pasaulio banko metinius susitikimus Bankoke.

„Kuo ilgiau šalys laukia, tuo skausmingesnis tampa prisitaikymas.“

TVF tinklaraščio įrašas, 2026 m. spalio 14 d.

Fondas aiškina, kad atidėliojamos korekcijos didina palūkanų naštą ir fiskalinį pažeidžiamumą, o vyriausybėms lieka vis mažiau galimybių manevruoti. Kitaip tariant, šalis, kuri dabar vengia nepopuliarių sprendimų, po kelerių metų gali būti priversta taupyti dar griežčiau ir sunkesnėmis sąlygomis.

Valstybių skola artėja prie 100 proc. BVP – daugiausia nuo Antrojo pasaulinio karo

TVF Fiskalinių reikalų departamento vadovas Rodrigo Valdésas agentūrai „Reuters“ sakė, kad vidutinė pasaulio valstybių skola artėja prie 100 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai būtų didžiausias lygis nuo Antrojo pasaulinio karo. Jau balandį skelbtoje „Fiscal Monitor“ ataskaitoje TVF skaičiavo, kad 2025 metais pasaulio valstybių skola siekė kiek mažiau nei 94 proc. BVP, o 100 proc. ribą pasieks 2029 metais, metais anksčiau, nei buvo prognozuota ankstesnėje ataskaitoje.

R. Valdésas pripažino, kad padėtis per pusmetį tik pablogėjo. „Šių metų fiskaliniai rezultatai yra prastesni, nei tikėtasi prieš šešis mėnesius, ir prastesni nei prieš metus“, – sakė jis. Pasak TVF atstovo, dauguma šalių dabar planuoja išleisti daugiau, o ne veržtis diržus.

Balandžio ataskaitoje TVF pažymėjo, kad skolos augimą daugiausia lemia didžiosios ekonomikos. Viešuosius finansus spaudžia didėjanti palūkanų našta, augantys išlaidų poreikiai ir Artimųjų Rytų konflikto sukelti fiskaliniai sunkumai. Rudens perspėjimas rodo, kad per pusmetį šios rizikos ne mažėjo, o augo: obligacijų rinkos jau reikalauja didesnės grąžos, o vyriausybės vis dar nesiryžta mažinti išlaidų.

G7 obligacijų pajamingumas pakilo daugiau nei 110 bazinių punktų

TVF duomenimis, ilgalaikių valstybių obligacijų pajamingumą pastaraisiais mėnesiais smarkiai kilstelėjo keli veiksniai: aukštos naftos kainos, užsitęsusi infliacija, didesnė investicijų paklausa ir sparčiau nei tikėtasi augantis dirbtinio intelekto sektorius.

Vidutinis Didžiojo septyneto (G7) šalių 10 metų obligacijų pajamingumas nuo vasario iki rugsėjo išaugo daugiau nei 110 bazinių punktų ir pasiekė aukščiausią lygį beveik per du dešimtmečius. Kai obligacijų pajamingumas kyla, vyriausybėms brangsta kiekvienas naujas skolinimasis ir kiekvienas senos skolos refinansavimas.

Didesnis obligacijų pajamingumas brangina kiekvieną naują valstybės skolą

Vyriausybės skolinasi išleisdamos obligacijas, o pajamingumas parodo, kokią grąžą už jas reikalauja investuotojai. Kuo jis didesnis, tuo brangiau valstybei kainuoja nauja skola. Bazinis punktas yra šimtoji procentinio punkto dalis, todėl 110 bazinių punktų reiškia, kad G7 šalių 10 metų obligacijų pajamingumas vidutiniškai padidėjo daugiau nei 1,1 procentinio punkto.

Fiskalinė konsolidacija reiškia biudžeto deficito ir skolos mažinimą. Tai daroma mažinant išlaidas, didinant pajamas arba derinant abu būdus. TVF pabrėžia, kad tokie sprendimai politiškai sunkūs, tačiau atidėliojami tampa dar brangesni, nes kiekvienais metais auga palūkanų našta.

Valstybių finansavimo kaina iki 2031 m. kils nuo 2,3 iki 3,7 proc.

Rodiklis	Anksčiau	Dabar ar prognozė
Efektyvi vidutinė valstybių finansavimo kaina	2,3 proc. (2021 m.)	3,7 proc. (2031 m. prognozė)
JAV palūkanų mokėjimai	2,8 proc. BVP (iki COVID-19)	5,3 proc. BVP (tikėtina)
Palūkanos mažas pajamas gaunančiose šalyse	apie 9 proc. mokesčių pajamų (2011–2019 m.)	daugiau nei 15 proc. mokesčių pajamų
G7 ir Ispanijos skolos dalis, kurios terminas baigiasi per metus	–	artėja prie 30 proc.

JAV palūkanų našta, TVF vertinimu, taps maždaug tokia pat didelė kaip numatomos šalies išlaidos socialinei apsaugai. Mažas pajamas gaunančiose šalyse padėtis dar sunkesnė: palūkanoms jau tenka daugiau nei 15 proc. surenkamų mokesčių.

Beveik 30 proc. G7 ir Ispanijos skolos terminas baigiasi per metus

TVF atkreipia dėmesį ir į tai, kaip šalys skolinasi. Išsivysčiusių šalių vyriausybės vis daugiau skolos refinansuoja trumpesniais terminais. Dėl to aukštesnės palūkanos greičiau persikelia į biudžetų išlaidas. G7 šalyse ir Ispanijoje skolos, kurios terminas baigiasi per vienus metus, dalis jau artėja prie 30 proc.

Be to, keliose šalyse skolos palūkanų normos jau viršija numatomą nominalų ekonomikos augimą. TVF pažymi, kad tokiomis sąlygomis skolos lygį stabilizuoti tampa dar sunkiau.

Aukštos palūkanos greičiausiai išliks ilgiau ir ribos vyriausybių veiksmus

Infliacija viršija tikslinius lygius, o energijos kainos aukštos, todėl centriniams bankams, TVF vertinimu, greičiausiai teks ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas. Tai riboja vyriausybių galimybes reaguoti į ekonomikos nuosmukius. Tuo pat metu didėja spaudimas daugiau išleisti gynybai, energetiniam saugumui ir senėjančios visuomenės poreikiams.

TVF kiekvienai šalių grupei kelia atskirą užduotį

• Išsivysčiusioms šalims su didele skola – sutelkti politinį palaikymą konkretiems planams, kaip vidutiniu laikotarpiu suvaldyti skolinimosi kaštus ir sumažinti neigiamą poveikį likusiam pasauliui.
• Besivystančioms rinkoms – finansavimo sąlygos joms kol kas palankios, bet tai gali greitai pasikeisti, todėl reikia mažinti fiskalinį pažeidžiamumą ir stiprinti skolos valdymą.
• Mažas pajamas gaunančioms šalims – išorinis finansavimas joms jau griežtesnis, todėl būtina stiprinti mokesčių sistemas ir efektyviau leisti biudžeto lėšas.

„Dabar sakome, kad tai skubu, ir skubu būtent dabar, nes iš esmės pasikeitė sąlygos. Jei norite vienos žinios – sustiprinome savo perspėjimo skubumą.“

Rodrigo Valdésas, TVF Fiskalinių reikalų departamento vadovas

Didesnės palūkanos atima lėšas iš švietimo ir sveikatos

Valstybės skola nėra vien abstraktus skaičius. Kai vyriausybės daugiau moka palūkanų, mažiau lieka švietimui, sveikatos apsaugai ar investicijoms, arba tenka didinti mokesčius. TVF perspėjimas reiškia, kad ateinančiais metais daugelyje šalių galima tikėtis griežtesnių biudžetų ir karštų diskusijų, kur taupyti. Apie anksčiau kilusius obligacijų rinkų neramumus 77.lt rašė straipsnyje apie obligacijų išpardavimą pasaulio rinkose.

TVF ir Pasaulio banko metiniai susitikimai Bankoke vyksta šią savaitę. Fiskalinės drausmės klausimas bus vienas pagrindinių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų pokalbių temų.