Paauglių verbavimas internete: nuo draugystės žaidime iki spaudimo ir šantažo

Paauglių verbavimas internete dažnai prasideda nuo to, kas atrodo nekalta: pokalbio žaidime ar draugiško pažįstamo socialiniame tinkle. Kaip rašo 15min, organizacijos „Mostai“ socialinių programų plėtros vadovė Roberta Avramenko tėvus ragina stebėti ne vien paauglio laiką prie ekrano, bet ir jo ryšius bei elgesio pokyčius. Tai bendro pobūdžio įspėjimas, o ne pranešimas apie konkretų atvejį.

Kaip iš draugystės atsiranda spaudimas

Pasak 15min cituojamos ekspertės, procesas vyksta etapais. Paauglys susipažįsta su žmogumi žaidime ar pokalbių programėlėje. Jie kartu žaidžia, kalbasi, dalijasi asmeniniais išgyvenimais. Vėliau paauglys pakviečiamas į grupę, kur randa daugiau bendraminčių, o bendravimas gali persikelti į „Discord“ ar „Telegram“. Po to pasirodo nedidelės užduotys, o jas gali pakeisti vis pavojingesni reikalavimai, grasinimai ar šantažas.

„Kontrolė paprastai neatsiranda pirmąją pažinties dieną. Ribos stumiamos palaipsniui. Tai, kas iš pradžių atrodytų visiškai nepriimtina, po ilgesnio bendravimo ir nuolatinio grupės palaikymo gali pradėti atrodyti normalu. Todėl jaunuolis kartais net nepastebi, kada žmogus, kurį laikė draugu, pradėjo juo manipuliuoti“, – sako Roberta Avramenko, „Mostai“ socialinių programų plėtros vadovė (15min).

Taikiniu gali tapti ir gerai besimokantis paauglys

Dažnas įsitikinimas, kad pavojus gresia tik vienišiems. Ekspertė mano kitaip:

„Klaidinga yra manyti, kad užverbuojami tik vieniši, socialiai izoliuoti ar sunkumų patiriantys paaugliai. Vienam jaunuoliui gali trūkti draugystės, kitam – pripažinimo, trečiam norisi nuotykių, maišto ar galimybės pasijusti ypatingam. Verbuotojai puikiai supranta šiuos poreikius ir stengiasi pasiūlyti būtent tai, ko konkrečiam žmogui tuo metu labiausiai reikia. Todėl net ir gerai besimokantis, aktyvus, iš pažiūros jokių problemų neturintis paauglys gali tapti manipuliacijos taikiniu“, – R. Avramenko (15min).

Kokie ženklai turėtų kelti nerimą

Vienas požymis dar nieko nerodo. Įtarimų kelia keli kartu:

• slaptas bendravimas;
• atsiribojimas nuo artimųjų;
• vis daugiau laiko uždarose grupėse;
• kalbos ar vertybių pokyčiai;
• susidomėjimas smurtu ar ekstremizmu.

Vien ekranų laiko ribojimas ar draudimai, kaip teigiama straipsnyje, nuo verbavimo neapsaugo. Ekspertė pabrėžia, kad paaugliui reikia paaiškinti, kaip kuriamas pasitikėjimas ir kada draugiškas bendravimas virsta spaudimu. Jis taip pat turi žinoti, kodėl net artimu laikomam internetiniam draugui nereikėtų siųsti jautrios informacijos ar nuotraukų.

Ką pasakyti, kai paauglys prisipažįsta

Paauglys gali ir bijoti verbuotojo, ir būti prie jo prisirišęs, gėdytis jau padaryto. Kartais grupė įtikina, kad niekas nepadės, net teisėsauga. Todėl pirmoji suaugusiojo reakcija, pasak ekspertės, turi būti palaikanti:

„Vietoje „Kaip tu galėjai?“ reikėtų pasakyti: „Gerai, kad man pasakei. Dabar pažiūrėkime, kaip galime tau padėti““, – R. Avramenko (15min).

Ką pasitikrinti telefone ir kaip išsaugoti įrodymus

Šie patarimai bendri, nėra paimti iš 15min straipsnio, todėl oficialias rekomendacijas verta pasitikrinti policijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos svetainėse.

• Pažiūrėkite kartu su vaiku, kas gali jam rašyti ir kviesti į grupes žaidimuose, „Discord“, „Telegram“ ir socialiniuose tinkluose, ir kokie profilio privatumo nustatymai įjungti.
• Neištrinkite susirašinėjimo ir nešalinkite grupės, kol jo neišsaugojote. Pasidarykite ekrano nuotraukas, kuriose matyti vartotojo vardas, data ir žinučių turinys.
• Neatsakinėkite grasinančiam žmogui ir nevykdykite jo reikalavimų.

Kur kreiptis: jei vaikui ar kitiems gresia tiesioginis pavojus, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Emocinės pagalbos vaikams gali suteikti Vaikų linija, telefonas 116 111. Konkrečios policijos nurodytos pranešimo tvarkos dėl verbavimo internete patvirtinti nepavyko.

Ko dar nežinoma

Straipsnyje nėra nei naujų statistikos duomenų, nei konkretaus įvykio. Jame pateikiami tik vienos ekspertės komentarai, o kitų šaltinių ar patvirtinimų nėra. Plačiau apie vaikų saugumo internete diskusijas skaitykite mūsų straipsnyje apie Vaiko teisių gynėjų forumą.