ES skelbia išsprendusi Ukrainos 27 mlrd. dolerių finansavimo problemą, tačiau 2027 metams gali pritrūkti dar 78 milijardų

Europos Komisija paskelbė, kad Ukrainos finansiniai ir kariniai poreikiai 2026 metams yra padengti

Europos Komisija spalio 1 dieną paskelbė, kad Ukrainos finansiniai ir kariniai poreikiai likusiai 2026 metų daliai yra užtikrinti. Toks pareiškimas pasirodė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo tada, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netikėtai kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydamas padėti padengti 27 mlrd. JAV dolerių (apie 23,9 mlrd. eurų) šalies Gynybos ministerijos finansavimo trūkumą.

Europos Komisijos teigimu, bendromis koordinuotomis pastangomis pavyko nustatyti finansavimo šaltinius, kurių pakaks 2026 metų Ukrainos valstybės biudžeto ir gynybos poreikiams. Taip pat dar kartą suderinti veiksmai, būtini tam, kad numatytos lėšos būtų išmokėtos laiku. Tačiau Komisijos pareiškime neatskleista išsami finansavimo struktūra, todėl kol kas neaišku, kokia dalis anksčiau skelbto trūkumo bus padengta konkrečiomis finansinėmis priemonėmis.

Tai svarbi aplinkybė: Briuselis pranešė nustatęs būdus, kaip patenkinti finansinius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad visa reikalinga suma jau pervesta į Ukrainos sąskaitas. Dalis finansavimo priklauso nuo anksčiau patvirtintų programų, kurioms taikomos nustatytos sąlygos. Europos Komisija taip pat toliau reikalauja, kad Ukraina įgyvendintų sutartas reformas.

Į Europos Komisijos pranešimą sureagavęs V. Zelenskis teigiamai įvertino dvišalių konsultacijų rezultatus. Pasak Ukrainos prezidento, sutarta dėl veiksmų, terminų ir koordinavimo tvarkos, kuri turėtų užtikrinti finansavimo tęstinumą. Abi pusės susitarė toliau kas mėnesį derinti savo veiksmus, siekdamos išvengti naujų finansavimo sutrikimų.

Ukrainos prašymas skirti papildomus 27 mlrd. dolerių sukėlė Briuselio abejonių dėl tikrojo finansavimo trūkumo

Finansavimo problema išryškėjo rugpjūčio pabaigoje, kai V. Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos gynybos ministerijai trūksta 27 mlrd. dolerių. Prezidentas perspėjo, jog, negavus papildomų lėšų, gali kilti pavojus svarbiems ginkluotės tiekimams. Šis prašymas netikėtai užklupo Europos Komisiją, kuri iki tol rėmėsi jau suderintu Ukrainos finansavimo planu.

Briuselio pareigūnai neskubėjo pripažinti Ukrainos pateiktos sumos. Jie siekė išsiaiškinti, kaip susidarė toks didelis trūkumas ir kokia jo dalis jau galėtų būti padengta esamomis finansavimo priemonėmis. Vėliau Ukraina, sumažinusi kai kurias numatytas išlaidas, paskelbė sumažinusi finansavimo trūkumą nuo 27 iki 20 mlrd. dolerių.

Ukrainos vyriausybės aiškinimu, pradinė 27 mlrd. dolerių suma nebuvo netikėtai atsiradusios naujos išlaidos. Dalis antrajam metų pusmečiui suplanuotų pinigų buvo panaudota anksčiau, siekiant finansuoti pirmojo pusmečio poreikius. Papildomų lėšų reikėjo kariškių išlaikymui, socialinei paramai ir ginkluotės įsigijimui. Maždaug 6 mlrd. eurų buvo numatyta išankstiniams mokėjimams už karinę produkciją, kurią planuota pristatyti 2027 metų pradžioje.

Europos Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu pradėjo išsamias technines konsultacijas su Ukrainos institucijomis. Briuselis siekė nustatyti tikslų finansavimo trūkumo mastą ir galimybes jį padengti nekeičiant jau priimtų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Rugsėjo pabaigoje dar nebuvo aišku, kaip bus padengtas sumažintas 20 mlrd. dolerių trūkumas, tačiau spalio 1 dieną Europos Komisija paskelbė radusi sprendimą.

Europos Sąjungos 90 mlrd. eurų paskola išlieka pagrindiniu Ukrainos finansavimo šaltiniu, tačiau Briuselis reikalauja reformų

Pagrindinis Europos Sąjungos instrumentas Ukrainai finansuoti yra 90 mlrd. eurų paskola, skirta 2026 ir 2027 metams. Pagal patvirtintą finansavimo planą abiem metams numatyta po 45 mlrd. eurų. Iš bendros paskolos sumos apie 60 mlrd. eurų skirta karinei paramai, o likę 30 mlrd. eurų – valstybės biudžeto poreikiams.

Kai rugpjūtį išryškėjo papildomas finansavimo trūkumas, V. Zelenskis pasiūlė paankstinti dalies 2027 metams numatytų paskolos lėšų išmokėjimą ir panaudoti jas dar šiais metais. Tačiau oficialus prašymas pakeisti paskolos išmokėjimo grafiką taip ir nebuvo pateiktas. Europos Komisija neslėpė abejonių dėl tokio sprendimo, nes ankstesnis pinigų panaudojimas galėjo dar labiau apsunkinti Ukrainos finansavimą ateinančiais metais.

Europos Komisijos pareigūnų teigimu, pagal 90 mlrd. eurų paskolos programą ir anksčiau sukurtą finansinės paramos priemonę „Ukraine Facility“ iki 2026 metų pabaigos dar buvo galima skirti maždaug 37 mlrd. dolerių. Briuselis laikėsi pozicijos, kad šių išteklių pakanka likusiems metų poreikiams patenkinti. Vis dėlto dalies lėšų išmokėjimas priklauso nuo Ukrainos prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Europos Komisija pastarosiomis savaitėmis didino spaudimą Ukrainos valdžiai, ragindama paspartinti reformas. Briuseliui ypač svarbūs teisinės valstybės principai, kova su korupcija, tinkamas viešųjų finansų valdymas ir jau sutartų teisės aktų priėmimas. Europos Komisijos pareigūnai išreiškė nepasitenkinimą lėta teisėkūra Ukrainos parlamente, pabrėždami, kad naujų finansinių išteklių paieškos neturėtų pakeisti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

2027 metais Ukrainai gali pritrūkti 78 mlrd. dolerių, o Europos Komisija dar nepatvirtino Kyjivo skaičiavimų

Nors 2026 metų finansavimo klausimą Europos Komisija laiko išspręstu, jau prasideda derybos dėl gerokai didesnio ateinančių metų finansavimo trūkumo. Rugsėjo 29 dieną Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka Briuselyje susitiko su tarptautiniais donorais ir finansinių institucijų atstovais. Susitikimo metu jis pristatė skaičiavimus, pagal kuriuos 2027 metais Ukrainai gali pritrūkti beveik 78 mlrd. dolerių.

Ukrainos finansų ministerijos vertinimu, kitais metais šalies valstybės biudžetui finansuoti iš tarptautinių partnerių reikės 52,6 mlrd. dolerių. Kol kas užtikrinta tik apie 20 mlrd. dolerių, todėl lieka 32,6 mlrd. dolerių trūkumas. Dar maždaug 45 mlrd. dolerių reikės karinėms išlaidoms, kurių finansavimo tarptautiniai partneriai dar nėra garantavę. Bendra neužtikrinto finansavimo suma siekia apie 77,6 mlrd. dolerių.

Europos Komisija pabrėžia, kad šie skaičiai kol kas yra Ukrainos vyriausybės vertinimas. Briuselis dar nėra oficialiai patvirtinęs nei bendro 2027 metų finansavimo trūkumo, nei atskirų jo sudedamųjų dalių. Todėl rugsėjo pabaigoje paskelbta 78 mlrd. dolerių suma turėtų būti vertinama kaip Ukrainos nurodytas papildomo finansavimo poreikis, o ne galutinai suderintas Europos Sąjungos finansinis įsipareigojimas.

Spalio 1 dienos pareiškime Europos Komisija pažadėjo nedelsdama pradėti papildomų 2027 metų biudžeto ir gynybos poreikių vertinimą. Taip pat numatyta paspartinti likusios 45 mlrd. eurų paskolos dalies paskirstymą, kad pinigai Ukrainą pasiektų laiku. Tačiau Komisija aiškiai nurodė, kad finansavimas ir toliau priklausys nuo nustatytų sąlygų vykdymo, o kitos Ukrainą remiančios valstybės turės padidinti savo indėlį.

Rusijos smūgiai Ukrainos ekonomikai didina finansinį spaudimą, o ES ragina sąjungininkus skirti daugiau pinigų

Ukrainos finansų ministras S. Marčenka perspėjo, kad šalies ekonominė padėtis toliau blogėja. Nuolatiniai Rusijos smūgiai energetikos infrastruktūrai, gamykloms, telekomunikacijų tinklams ir duomenų centrams ne tik sukelia tiesioginių materialinių nuostolių, bet ir mažina valstybės galimybes surinkti mokesčius. Sutrinka pramonės įmonių veikla, didėja infrastruktūros atkūrimo išlaidos, o verslui tampa vis sudėtingiau planuoti veiklą.

S. Marčenkos teigimu, Ukraina pirmą kartą nuo 2022 metų susiduria su prastesniais, nei buvo planuota, mokesčių ir muitų surinkimo rezultatais. Tai reiškia, kad, didėjant karinėms išlaidoms, valstybės pajamos neauga taip, kaip tikėtasi. Dėl šios priežasties Ukraina tampa dar labiau priklausoma nuo tarptautinių partnerių finansinės paramos.

Ieškodama papildomų išteklių, Ukrainos vyriausybė ragina Europos Sąjungą apsvarstyti platesnį įšaldyto Rusijos turto panaudojimą. Tačiau Briuselis šiuo metu pirmenybę teikia jau patvirtintos 90 mlrd. eurų paskolos įgyvendinimui. Europos Komisija siekia, kad Ukraina pirmiausia galėtų pasinaudoti esamomis finansavimo priemonėmis, o tarptautiniai partneriai įvykdytų anksčiau prisiimtus įsipareigojimus.

Europos Komisijos spalio 1 dienos pranešimas iš esmės užbaigia diskusijas dėl 2026 metų finansavimo trūkumo, tačiau kartu atveria naują derybų etapą. Ukraina jau įvardijo gerokai didesnius ateinančių metų poreikius, o Briuselis dar turi įvertinti jų pagrįstumą ir nustatyti, kokią dalį galės padengti pati Europos Sąjunga. Esminis skirtumas tas, kad 2026 metams Komisija teigia nustačiusi pakankamus finansavimo šaltinius, o 2027 metų papildomo finansavimo klausimas tebėra atviras.