Karščio banga sutrikdė darbą Europos Komisijos būstinėje
Europą alinančiai karščio bangai pasiekus piką, penktadienį nesklandumų kilo ir Europos Komisijos būstinėje Briuselyje. Dėl techninio gedimo 13 aukštų „Berlaymont“ pastate buvo sustabdyta oro kondicionavimo sistemos veikla pirmuose septyniuose aukštuose. Darbuotojai apie tai buvo informuoti skubiu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dėl ekstremalių oro sąlygų vėsinimo sistema neveiks iki darbo dienos pabaigos.
„Berlaymont“ pastate dirba apie 3 tūkst. žmonių, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir visus 26 eurokomisarus. Nors gedimas paveikė didelę dalį darbuotojų, aukštesniuose aukštuose esančios vadovybės darbo vietos ir toliau buvo vėsinamos, todėl kasdienė veikla ten iš esmės nebuvo sutrikdyta[1].
Nevienodos darbo sąlygos sukėlė darbuotojų pasipiktinimą
Susidariusi situacija sukėlė nemažai diskusijų pačioje Europos Komisijoje. Darbuotojai atkreipė dėmesį, kad oro kondicionavimas veikė aukštuose, kuriuose dirba eurokomisarai ir Komisijos vadovybė, o žemesniuose aukštuose dirbantys žmonės buvo priversti dirbti tvankiose patalpose.
Anonimiškai kalbėję Komisijos pareigūnai neslėpė nusivylimo. Vienas jų tokią situaciją palygino su „feodalizmu“, pabrėždamas, kad vadovams buvo sudarytos geresnės darbo sąlygos nei likusiems darbuotojams. Kitas pareigūnas šį sprendimą pavadino tiesiog gėdingu.
Tuo metu vienas aštuntame aukšte dirbantis darbuotojas teigė, kad net ir veikiant oro kondicionieriui patalpų temperatūra siekė 25,7 laipsnio, todėl komfortiškomis darbo sąlygomis jų pavadinti nebuvo galima.
Dar anksčiau šią savaitę Europos Komisija darbuotojams buvo išplatinusi rekomendacijas, kaip elgtis karščių metu – vengti būti lauke karščiausiomis dienos valandomis, reguliariai gerti vandenį bei, esant galimybei, darbą pradėti anksčiau. Tačiau dalis darbuotojų kritikavo tokias rekomendacijas, nes kai kuriuose Komisijos administraciniuose pastatuose oro kondicionavimo sistemos apskritai nėra.
Karščiai išryškino seną Europos problemą
Pastarųjų dienų karščio banga dar kartą atkreipė dėmesį į nepakankamą daugelio Europos pastatų pritaikymą ekstremalioms oro sąlygoms. Skaičiuojama, kad oro kondicionavimo sistemas turi tik maždaug penktadalis Europos namų ūkių, todėl tiek gyventojai, tiek viešojo sektoriaus darbuotojai vis dažniau susiduria su diskomfortu ir darbo sąlygų problemomis.
Karščiai paveikė ne tik Europos Komisiją. Belgijoje apie penktadalis traukinių vis dar neturi oro kondicionavimo sistemų, todėl nacionalinis geležinkelių operatorius buvo priverstas atšaukti dalį reisų piko metu. Tuo metu Europos Parlamente dėl smarkiai išaugusio elektros energijos poreikio, siekiant efektyviau vėsinti pastatus, šią savaitę buvo fiksuoti laikini elektros tiekimo sutrikimai.
Sinoptikams prognozuojant, kad aukšta temperatūra daugelyje Europos regionų laikysis ir artimiausiomis dienomis, vis garsiau kalbama apie būtinybę modernizuoti viešuosius pastatus bei geriau pasirengti vis dažnėjančioms ekstremalioms karščio bangoms.
Briuselis: už kovą su karščio banga pirmiausia atsako pačios valstybės
Ir, nors Europą alina rekordiniai karščiai, o ligoninės kai kuriose šalyse jau patiria didelį krūvį, Europos Komisija tvirtina, kad pagrindinė atsakomybė už reagavimą į karščio bangas tenka pačioms valstybėms narėms[2].
Briuselis pabrėžia, jog sveikatos apsaugos sistemų organizavimas yra nacionalinė kompetencija, todėl būtent šalių valdžios turi pasirūpinti, kad ligoninės ir kitos viešosios įstaigos būtų pasirengusios ekstremalioms oro sąlygoms. Komisija nurodo galinti suteikti pagalbą tik tuo atveju, jei jos būtų paprašyta per ES civilinės saugos mechanizmą, tačiau iki šiol nė viena valstybė tokio prašymo nepateikė.
Europos Komisija pripažįsta, kad dėl klimato kaitos karščio bangos tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės, todėl būtina stiprinti atsparumą tokiems reiškiniams. Pasak Briuselio, iki šių metų pabaigos planuojama pristatyti naują Europos klimato atsparumo sistemą, kuri apims ir visuomenės sveikatos sritį.
Vis dėlto kritikai pažymi, kad konkrečių skubių veiksmų šiuo metu trūksta – nors Pasaulio sveikatos organizacija jau skaičiuoja daugiau kaip 1,3 tūkst. su karščiais siejamų papildomų mirčių Europoje, Europos Komisija ir toliau laikosi pozicijos, jog operatyvus reagavimas pirmiausia priklauso nacionalinėms vyriausybėms.
