Turkijos pakrantėje surengtas išpuolis prieš rusišką laivą, į Gruziją gabenusį saulėgrąžų aliejų
Su Rusijos vėliava plaukiojęs tanklaivis MIDVOLGA-2 pranešė patekęs į ataką Juodojoje jūroje, maždaug už 130 kilometrų nuo Turkijos krantų. Tai – jau trečias incidentas per savaitę, kai taikiniu tampa komercinis laivas.
Turkijos Jūrų reikalų direktoratas informavo, kad laivas gabeno saulėgrąžų aliejų į Gruziją, o jo 13 įgulos narių liko nenukentėję, pagalbos iš išorės neprašyta – tanklaivis toliau tęsė kelionę Sinopo uosto link. Turkijos televizijos kanalas NTV pranešė, kad išpuoliui buvo panaudotas kamikadzė tipo dronas, tačiau oficialių papildomų detalių nepateikta.
Incidentas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Ukraina smogė dviem rusiškiems „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams – Kairos ir Virat – šiems plaukiant į Rusijos uostą pasikrauti žaliavinės naftos, kuri, kaip teigiama, eksportuojama apeinant tarptautines sankcijas.[1]
Pagal Helsinkyje įsikūrusio „Centre for Research on Energy and Clean Air“ duomenis, tokių laivų mastas reikšmingas: per pirmuosius devynis šių metų mėnesius 113 tanklaivių gabeno apie 11 mln. tonų rusiškos naftos, kurios vertė siekia 4,7 mlrd. eurų. Šie skaičiai sustiprina įtarimus, kad komerciniai maršrutai tampa karinės konfrontacijos taikiniais, o tai kelia nerimą valstybėms, kurių ekonomika priklauso nuo saugios jūrų prekybos.
Turkija bando išlaikyti pusiausvyrą tarp saugumo interesų ir santykių su abiem pusėmis
Ankara, būdama NATO nare, išlaiko dvipusę politiką: remia Ukrainą karine parama, tačiau nevykdo sankcijų Rusijai ir akcentuoja navigacijos saugumą Juodojoje jūroje. Pastarieji incidentai privertė Turkiją viešai perspėti Ukrainą, kad ji veikia „raudonojoje“ zonoje, kur Ankara laiko ypatingos svarbos interesus.[2]
Reaguodamas į penktadienio atakas prieš Kairos ir Virat, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pareiškė: „Mes negalime toleruoti šių išpuolių, kurie kelia grėsmę laivybos saugumui, gyvybei ir aplinkai, ypač mūsų išskirtinėje zonoje. Mes siunčiame visoms šalims būtinus įspėjimus dėl tokių situacijų.“
Šie žodžiai rodo, kad Turkija laiko save regione atsakinga už stabilumą ir nenori, jog Juodoji jūra taptų dar viena nekontroliuojamos eskalacijos erdve. Tokia pozicija nėra nauja: Ankara jau nuo 2022 m. karo pradžios išlaiko kanalus tiek su Kijivu, tiek su Maskva, taip tikėdamasi išsaugoti tarpininko vaidmenį.
Vis dėlto situaciją apsunkina tai, kad ukrainiečių dronų atakos šįkart įvyko pačioje Turkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o tai gali tapti diplomatiškai sudėtingu klausimu Ankarai, ypač turint omenyje jos priklausomybę nuo prekybos koridorių ir energetikos srautų stabilumo.
Ukrainos smūgiai Rusijos naftos sektoriui rodo aštrėjančią kovą dėl energetinių resursų
Ukraina pastaraisiais mėnesiais suintensyvino išpuolius prieš Rusijos naftos infrastruktūrą – nuo žaliavinės naftos terminalų iki tanklaivių, siekdama sumažinti Maskvos pajamas, iš kurių finansuojamas puolimas. Tai tęsiasi jau kurį laiką: Kijivas ne kartą pabrėžė, kad Rusijos energetikos sektorius yra „teisėtas karinis taikinys“, nes iš jo gaunami resursai naudojami agresijai prieš Ukrainą.
Maskva šiuos veiksmus vadina teroristiniais. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ukrainiečių atakos prieš tanklaivius Juodojoje jūroje yra „terorizmo aktai“, esą „keliančios grėsmę laivybos laisvei regione“.
Tuo pat metu Rusijos valdžia pranešė apie dar vieną drono sukeltą gaisrą Orjolo srities naftos saugykloje, pabrėždama, kad Kijivo atakos vis labiau plečiasi į Rusijos gilumą. Analizuojant pastarąją incidentų seką, matyti, kad energetika išlieka strategiškai pažeidžiamiausia karo fronto dalis: Ukraina siekia mažinti Rusijos eksporto pajėgumus, o Rusija eskalaciją pasitelkia kaip argumentą, grindžiantį būtinybę „ginti savo laivybos interesus“.
