JAV prezidentas paskelbė apie finansines garantijas laivybai Persijos įlankoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 3 dieną paskelbė naujas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti tarptautinę prekybą ir energijos tiekimą po to, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose buvo smarkiai sutrikdytas laivų judėjimas Hormūzo sąsiauryje.
Šis sąsiauris laikomas viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų – per jį kasdien keliauja apie penktadalis visos pasaulio naftos. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui regione kilo įtampa. Irano pareigūnai paskelbė, kad sąsiauris gali būti uždarytas. Dėl to laivyba smarkiai sumažėjo, o naftos kainos pradėjo sparčiai kilti.
Reaguodamas į situaciją, Trumpas paskelbė, kad JAV vyriausybė suteiks finansines garantijas laivams, kurie plaukia per Persijos įlanką ir Hormūzo sąsiaurį. Tai turėtų padėti prekybos bendrovėms ir energetikos sektoriui tęsti veiklą net ir esant padidėjusiai rizikai.[1]
„Nuo dabar įsigalioja mano įsakymas Jungtinių Valstijų plėtros finansų korporacijai (DFC) už labai priimtiną kainą teikti politinės rizikos draudimą ir garantijas visų jūrų prekybos, ypač energetikos, keliaujančios per Persijos įlanką, finansiniam saugumui. Tai bus prieinama visoms laivybos kompanijoms.“, – socialiniame tinkle paskelbė D. Trumpas.
JAV vystymo finansų korporacija (DFC) yra valstybės agentūra, kurios tikslas – stiprinti JAV ekonominę ir geopolitinę įtaką, mobilizuojant privačias investicijas visame pasaulyje.
JAV karinis laivynas pasirengęs lydėti tanklaivius strateginiame sąsiauryje
Be finansinių garantijų, JAV prezidentas taip pat paskelbė apie galimą karinę paramą laivybai. Jei situacija regione blogėtų, JAV karinis laivynas galėtų pradėti lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį.[2]
„Jei bus būtina, Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas kuo greičiau pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį“, – paskelbė Trumpas.
Prezidentas pabrėžė, kad JAV siekia užtikrinti stabilų energijos tiekimą pasaulinei rinkai net ir konflikto sąlygomis. „Nepriklausomai nuo aplinkybių, Jungtinės Valstijos užtikrins laisvą energijos tiekimą visam pasauliui. Jungtinių Valstijų ekonominė ir karinė galia yra didžiausia pasaulyje – bus imtasi daugiau veiksmų.“
Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „siaurų kaklų“. 2022 metais per jį kasdien buvo gabenama apie 21 mln. barelių naftos.
Po JAV smūgių Iranui vasario 28 dieną laivybos srautas šiame maršrute sumažėjo maždaug 70 procentų, rodo laivų sekimo platformos „MarineTraffic“ duomenys. Dalis tanklaivių buvo priversti sustoti Persijos įlankoje.
Naftos kainos kyla, o rinkos stebi situaciją Persijos įlankoje
Energetikos rinkos jau pajuto konflikto poveikį. Naftos kaina per kelias dienas pakilo daugiau nei 15 procentų, o JAV degalų kaina vien per naktį padidėjo daugiau nei 11 centų už galoną.
Tarptautinis naftos etalonas „Brent“ šią savaitę pakilo iki maždaug 82,5 JAV dolerio už barelį. Analitikai teigia, kad rinkoms gali prireikti laiko įvertinti tikrąjį konflikto poveikį.
„Manau, kad rinkoms prireiks poros savaičių, kad jos iš tikrųjų suvoktų įvykio pasekmes trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu.“, – sakė investicinio banko „Goldman Sachs“ vadovas David Solomon.
Tuo metu kai kurios draudimo bendrovės jau pradėjo riboti draudimo apsaugą laivams, plaukiantiems per Persijos įlanką. Tai dar labiau komplikuoja situaciją, nes net ir fiziškai neužblokuotas sąsiauris gali tapti faktiškai neveikiantis, jei laivai nebegali gauti draudimo.
Diskusijos dėl karinės apsaugos laivybai verda pasauliniu mastu
JAV sprendimas svarstyti karinių pajėgų panaudojimą laivybos apsaugai sulaukė įvairių reakcijų politikoje ir viešojoje erdvėje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad Prancūzija siekia sukurti koaliciją, kuri galėtų užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje.keliajan
Lietuvoje šią temą socialiniame tinkle komentavo politikas Remigijus Žemaitaitis. Jo įrašas sukėlė diskusijas apie galimas tokio sprendimo geopolitines pasekmes.[3]
„Su dideliu džiaugsmu vakar JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė, kad davė nurodymą savo tarnyboms ginti visus laisvus, kurie Hormuzo sąsiauriu plukdys naftą, nes tai garantas stabilumui.
Viskas kaip ir gražu, kaip ir teisinga, kaip ir kilnu.
Tik vienas bet, jis pasiūlė, kad laivų saugumą užtikrintų JAV kariuomenė.
Niekas nerašo, niekas nediskutuoja ir nekalba apie tai, kad tokia praktika galės pasinaudoti V. Putinas.
Jeigu D. Trumpas įsako kariuomenei ne JAV teritoriniuose vandenyse ginti laivus pasitelkiant JAV kariuomenę, tai V. Putinas įgyja teisę taip ginti savo laivus, kurie plukdys naftos produktus?
Tikiuosi to nebus ir V. Putinas savo kariuomenei neįsakys, kad naikintuvais būtų lydimi jo laivai, nes priešingu atveju konfliktas garantuotas.“
Kol kas JAV administracija pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti laisvą prekybą ir energijos tiekimą pasauliui, nepaisant karo sukeltų rizikų Persijos įlankoje. Situacija regione išlieka įtempta, o sprendimai dėl papildomų saugumo priemonių gali būti priimti artimiausiomis dienomis.
