Ar gali diabetikams skirtas vaistas, naudojamas ir svoriui mesti, padėti įveikti ir priklausomybes?
Šiuolaikinės farmacijos pasaulį neseniai sudrebino naujo vaisto „Ozempic“, kuris iš pradžių buvo parduodamas kaip vaistas nuo 2 tipo diabeto, atsiradimas. Šis vaistas išpopuliarėjo dėl to, kad dėl jame esančio semagliutido jis buvo vartojamas ne pagal paskirtį, o svorio metimui, kaip nepageidaujamus kilogramus tirpdantis preparatas. Taip garsenybės, kurios net ir iki dabar slepia tikrąsias priežastis, sugebėjo atsikratyti antsvorio[1].
Tačiau vaisto stygius ir diabetikus ištikusi krizė dėl jo naudojimo ne pagal paskirtį nebuvo vienintelė priežastis vaistą tyrinėti labiau. Daugybė asmenų pranešė, kad vartojant šį vaistą svoriui mažinti, pastebimai sumažėjo įvairių priklausomybių ir kompulsinio elgesio apraiškų.
Semagliutidas, kuris taip pat yra pagrindinė „Wegovy“ sudedamoji dalis, iš pradžių patraukė viršsvorio siekiančių atsikratyti asmenų dėmesį dėl pastebimų apetitą slopinančių savybių. Tačiau sparčiai populiarėjant vaistui, greitai buvo pastebėta, kad jis, atrodo, veikia ne tik fizinį alkį[2].
Vaistą vartojantys asmenys pranešė, kad jiems taip pat sumažėjo ir kitų, iš pažiūros nesusijusių potraukių, įskaitant potraukį alkoholiui, nikotinui, apsipirkimui ir net nagų kramtymui. Kaip teigia priklausomybių srityje besispecializuojantys mokslininkai, jie tiria į semagliutidą panašių junginių galimybes pažaboti priklausomybę nuo tokių medžiagų kaip alkoholis, nikotinas, kokainas ir opioidai.
Tyrimai, atlikti su laboratoriniais gyvūnais, davė daug žadančių pirmųjų rezultatų
Pasak Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hillo medicinos mokyklos klinikinio psichologo Christian Hendershot, dauguma priklausomybės gydymo strategijų yra susijusios su konkrečiomis medžiagomis, tačiau semagliutidas ir jo cheminiai giminaičiai gali turėti bendresnį poveikį daugeliui priklausomybę sukeliančių elgesio formų[3]. Hendershotas dabar pradeda klinikinius tyrimus, siekdamas nustatyti, ar semagliutidas gali veiksmingai padėti žmonėms mesti rūkyti ir nustoti vartoti alkoholį.
Mokslo bendruomenė spėja, kad vaistas savo įvairiapusį poveikį pasiekia skatindamas kasą išskirti insuliną, imituojantį hormoną, vadinamą GLP-1, arba į gliukagoną panašų peptidą 1. Hipotezės rodo, kad semagliutidas ir jo analogai taip pat gali daryti poveikį smegenų sritims, kur jie jungiasi prie neuronų receptorių ir slopina ne tik apetitą, bet ir įvairius potraukius.
Tiksliau, manoma, kad šie GLP-1 analogai daro įtaką smegenų dopamino keliams, kurie žinomi dėl savo vaidmens malonumo ir atlygio srityje[4]. Tokia veikla kaip valgymas ir seksualinis elgesys, skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse, skatinantį mus kartoti šiuos veiksmus. Priklausomybę turintiems asmenims, kurie paprastai turi mažiau dopamino receptorių, reikia stipresnio dirgiklio, kad patirtų tą patį malonumo atsaką.
Žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į daktaro Paulo Kolodziko, medžiagų apykaitos specialisto ir sertifikuoto priklausomybių medicinos gydytojo, gyvenančio Ohajuje, nuomonę. Pasak P. Kolodziko, semaglutidas potencialiai galėtų būti reikšmingas proveržis priklausomybių, ypač priklausomybės nuo alkoholio, gydymo srityje. Jis teigia, kad kai kurie jo pacientai, vartojantys semagliutidą svoriui mažinti, pajuto sumažėjusį potraukį alkoholiui. Šie pastebėjimai sutampa su ankstesnių tyrimų su gyvūnais rezultatais.
Diabetas, priklausomybės, antsvoris, kepenų ligos: „Ozempic“ veikia kaip universalus vaistas
Nepaisant daug žadančio potencialo, ekspertai įspėja, kad vaisto veiksmingumas priklausomybei valdyti gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Be to, ilgalaikis semagliutido poveikis dar nežinomas, kaip pažymi ir pirmų tyrimų autoriai. Sergant tokiomis ligomis kaip diabetas ir nutukimas, semagliutidas paprastai skiriamas kaip vaistas visam gyvenimui, o jo poveikis baigiasi nutraukus vartojimą.
UNC-Chapel Hill Endokrinologijos ir metabolizmo skyriaus vadovė daktarė Janice Jin Hwang akcentuoja, kad tai vis dar nėra patvirtinta. Atsižvelgiant į tai, kad semagliutidas diabetui gydyti patvirtintas tik nuo 2017 m., tikėtina, kad ilgalaikė vaisto rizika ir nauda dar kelerius metus bus neaiški. Tačiau specialistams kol kas pastebėtos naudos pakanka, kad pateisintų semagliutido skyrimą tam tikriems pacientams priklausomybių medicinos praktikoje.
Jau yra buvę atvejų, kai pacientai, vartojantys „Ozempic“, sumažino alkoholio, kavos ir cigarečių vartojimą. Tyrimai su laboratorinėmis pelėmis ir kitais GLP-1 vaistais parodė didesnį atsparumą kokainui, greičiausiai dėl to, kad vaistai sutrikdo pagrindinius priklausomybės ciklus smegenyse.
Semagliutidas, kaip ir kiti GLP-1 vaistai, veikia tas smegenų dalis, kurios valdo potraukį maistui, todėl asmenys mažiau valgo, o tai galėtų turėti panašų poveikį potraukiui tokioms medžiagoms kaip tabakas ir alkoholis. Semagliutidas gali būti naudojamas ne tik priklausomybių gydymui, bet ir tiriamas dėl galimo terapinio poveikio kepenų ligoms[5].
Atsižvelgdami į jo gebėjimą keisti cukraus gamybos procesą kepenyse, mokslininkai tiria, ar semaglutidas galėtų pagerinti kepenų pažeidimus, susijusius su nealkoholiniu kepenų uždegimu, konkrečiai – nealkoholiniu steatohepatitu (NASH).
Šiuo metu į pasaulinį tyrimą renkami pacientai iš daugiau nei 20 šalių, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, į plataus masto 2 fazės tyrimą. Šiame tyrime semagliutidas bus naudojamas kartu su nauju vaistu kepenims, siekiant nustatyti, ar kombinuotas gydymas duoda geresnių rezultatų nei bet kuris iš vaistų, vartojamas atskirai. Ankstesnio, mažesnio tyrimo rezultatai parodė, kad sergantieji NASH, gydomi semagliutidu, dažniau išgydo kepenis, ypač jei gydomi anksti.
Širdies ir psichikos ligoms gydyti gali būti naudojamas vaistas, veikiantis cukrų kraujyje?
Nors iš pradžių buvo nuogąstaujama dėl galimo pavojaus širdies sveikatai, nes dėl semagliutido šiek tiek padidėja širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, ilgainiui atlikti tyrimai parodė, kad semagliutidas iš tikrųjų gali sumažinti širdies priepuolių ir insulto riziką antsvorio turintiems ir diabetu sergantiems pacientams. Išsamiame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 3 000 antrojo tipo diabetu sergančių pacientų, teigiama, kad semagliutidas sumažino širdies komplikacijų riziką maždaug 26 %[6].
Su semagliutidu susijęs pagerėjęs svorio mažinimas, kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė gali prisidėti prie akivaizdžios naudos širdies sveikatai. Tačiau galimas padidėjusio širdies susitraukimų dažnio, susijusio su semagliutidu, poveikis asmenims, nesergantiems cukriniu diabetu ir neturintiems antsvorio, lieka neaiškus, nes išsamių tyrimų, nagrinėjančių šį aspektą, dar neatlikta.
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad semagliutidas gali būti taikomas ne tik dabartinėms reikmėms, bet ir dideliam depresiniam sutrikimui gydyti. Tai susiję su unikaliu vaisto poveikiu kognityviniams procesams ir mąstymo modeliams. Šiuo metu Toronte atliekamas nedidelės apimties 2 fazės tyrimas, kuriame dalyvauja 60 pacientų, siekiant įvertinti šį potencialą.
Nors semaglutidas nelaikomas savarankišku šizofrenijos gydymo metodu, jis bandomas su pacientais, kurie taip pat gydomi antipsichotikais, dėl kurių dažnai priaugama svorio. Teoriškai manoma, kad antipsichozinius vaistus derinant su semagliutidu, šizofrenija sergantys pacientai galėtų išlaikyti sveikesnį svorį. Šis derinys potencialiai galėtų sumažinti mirtinų širdies sutrikimų, kurie dėl nutukimo dažniau pasitaiko šizofrenija sergantiems pacientams, tikimybę.
Perspektyvi semagliutido tyrimų sritis ir galimas jo vaidmuo vėžio prevencijos srityje
Yra žinoma, kad antsvorio turintiems ir nutukusiems asmenims rizika susirgti įvairiomis vėžio formomis yra didesnė, iš dalies dėl to, kad jų natūralios ląstelės žudikės, naikinančios vėžines ląsteles, veikia ne taip efektyviai. Preliminarūs tyrimai rodo, kad semaglutidas gali pagerinti šių natūralių ląstelių žudikių medžiagų apykaitą ir funkciją.
Neseniai Airijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 20 nutukusių dalyvių, metu nustatyta, kad semagliutidas pagerino jų natūralių ląstelių žudikių veiklą, nepriklausomai nuo to, kiek sumažėjo jų svoris vartojant vaistą. Šie pirminiai duomenys leidžia manyti, kad pats semagliutidas gali skatinti nutukusių asmenų priešvėžinių ląstelių aktyvumą.
Be šių tyrimų sričių, semagliutidas taip pat tiriamas kaip galimas ankstyvosios Alzheimerio ligos gydymo būdas. Šiuo metu „Ozempic“ gamintoja, vykdo plataus masto 3 fazės pasaulinį tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau kaip 1 000 pacientų, kad ištirtų šią galimybę. Daug senų ir naujų vaistų nuo diabeto teoriškai gali padėti gydyti šią nepagydomą smegenų ligą.
Taip yra dėl sudėtingų būdų, kuriais antidiabetiniai junginiai gali sumažinti uždegimą ir reguliuoti medžiagų apykaitą. Buvo pastebėta, kad pelėms semaglutidas mažina su Alzheimerio liga susijusį smegenų uždegimą. Mokslininkai optimistiškai tikisi, kad šis vaistas gali pagerinti Alzhaimerio liga sergančių pacientų svarbiausių nervinių takų, susijusių su atmintimi ir mokymusi, funkciją.
Martinas Lange, bendrovės, kuri gamina „Ozempic“ vykdomasis viceprezidentas plėtrai, komentavo: „Žinome, kad GLP-1 gerina vadinamąjį sinapsinį plastiškumą smegenyse. Po dvejų metų turėsime atsakymą į klausimą, ar GLP-1 gali būti svarbus gydant lengvą pažinimo sutrikimą ir ankstyvąją demenciją.“
Be to, yra pirmųjų požymių, kad GLP-1 vaistai, tokie kaip „Ozempic“ ar „Wegovy“, gali turėti platesnį poveikį su amžiumi susijusioms ligoms. Jie potencialiai gali mažinti lėtinį uždegimą, skatinti naujų neuronų vystymąsi smegenyse ir šalinti kai kuriuos pagrindinius rizikos veiksnius, susijusius su senėjimo lemiamomis ligomis. Tačiau ši teorija vis dar yra ankstyvojoje stadijoje ir dar nebuvo išbandyta bandymų su žmonėmis metu. Tai kelia viltis, kad toks vaistas gali net padėti atitolinti senatvės požymius.
