Thwaites „pasaulio pabaigos“ ledynas Antarktidoje tirps net atvėsus vandenynui: jūros lygis gali pakilti 65 cm

Thwaites ledynas Vakarų Antarktidoje, dar vadinamas „pasaulio pabaigos ledynu“, ledą praras dar mažiausiai 150 metų – net jei vandenynas staiga atvėstų. Tokią išvadą padarė Britanijos Antarkties tarnybos (British Antarctic Survey, BAS) vadovaujami mokslininkai. Jų teigimu, praeityje šilusio vandenyno sukeltas tirpimas jau „įpareigojo“ ledyną toliau mažėti. Visiškai suirus Thwaites ledynui, pasaulio jūros lygis pakiltų maždaug 65 centimetrais.

Thwaites ledynas Antarktidoje tirps dar mažiausiai 150 metų

Mokslininkai atliko neįprastą eksperimentą. Trijuose nepriklausomuose kompiuteriniuose modeliuose jie visiškai „išjungė“ vandenyno sukeliamą tirpimą po Thwaites ir kaimyniniu Pine Islando ledynais ir stebėjo, kas vyksta per 150 metų. Šie du ledynai šiuo metu labiausiai prisideda prie ledo netekimo šioje Antarktidos dalyje. Tyrimas „Mass loss from Thwaites Glacier continues even without ocean melting“ paskelbtas moksliniame žurnale „Geophysical Research Letters“.

Rezultatai, pasak BAS, atskleidė ryškų skirtumą tarp dviejų ledynų. Pine Islando ledynas elgėsi taip, kaip tikėjosi mokslininkai: be vandenyno tirpdymo jis ėmė storėti ir slinkti atgal link padėties, kurioje buvo XX amžiaus pirmojoje pusėje. Tuo tarpu Thwaites ledynas ledą prarado per visą 150 metų modeliavimo laikotarpį. Laikui bėgant, ledynui plonėjant, netekimo tempas lėtėjo, bet nesustojo.

Rodiklis	Pine Islando ledynas	Thwaites ledynas
Kas vyko modeliuose išjungus vandenyno tirpdymą	storėjo ir slinko atgal	toliau prarado ledą
Modeliavimo trukmė	150 metų	150 metų
Ledo netekimo tempas	sustojo	lėtėjo, bet nesustojo
Poveikis jūros lygiui visiškai suirus	–	apie 65 cm

Mokslininkai vandenyno tirpdymą išjungė trijuose skirtinguose modeliuose

Eksperimentas buvo sąmoningai kraštutinis. „Euronews“ pažymi, kad Thwaites ledynas tirps net esant „ekstremaliausioms įsivaizduojamoms vandenyno atšalimo sąlygoms“. Mokslininkai norėjo atskirti, kiek ledo netekimo lemia dabartinis vandenyno poveikis, o kiek – praeityje prasidėję procesai, kurie vyksta toliau savaime. Tam jie naudojo ne vieną, o tris nepriklausomus ledo dinamikos modelius: jei visi trys rodo panašų rezultatą, išvada laikoma patikimesne.

BAS aiškina, kad ledą Vakarų Antarktidoje daugiausia tirpdo ne oras, o šiltesnis vandenynas, kuris iš apačios plonina plūduriuojančius ledynų šelfus. Plonėjant šelfams, ledynai traukiasi gilyn į žemyną. Mokslininkai skuba suprasti, kaip šie ledynai elgsis vandenynui toliau šylant, ir kokie veiksniai gali lemti ilgalaikius pokyčius. Tyrimo autoriai – R. Williams, Mattas Treversas, Sainan Sun, P. Hollandas, Davidas T. Bettas, Robertas Arthernas ir Alexanderis T. Bradley.

Praeities vandenyno atšilimas jau lėmė neišvengiamą ledo netekimą

„Šie rezultatai rodo, kad ankstesni vandenyno sukelto tirpimo pokyčiai jau lėmė neišvengiamą būsimą Thwaites ledyno ledo netekimą. Šio ledo netekimo negalima atšaukti ar užkirsti jam kelio vien atvėsinant vandenyną“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė, BAS glaciologė dr. Rosie Williams.

Pasak jos, įrašai rodo, kad šių ledynų traukimasis prasidėjo XX amžiaus penktajame dešimtmetyje, ir nuo tada vis daugiau įrodymų rodo, kad pagrindinis ledo netekimo veiksnys – pamažu šylantis vandenynas. Modeliai rodo, kad Thwaites ledyne vis dar matomos praeities pokyčių pasekmės.

Tyrėjai pabrėžia, kad scenarijus be jokio tirpimo realybėje neįmanomas: vien jūros vanduo po ledu sukelia tam tikrą tirpimą. Todėl, R. Williams teigimu, be modeliuose nustatyto „įsipareigoto“ ledo netekimo reikia tikėtis ir tolesnio vandenyno sukelto tirpimo bei kylančios vandenyno temperatūros šį šimtmetį.

Kiekvienas jūros lygio centimetras kelia potvynių grėsmę dar 6 mln. žmonių

Vakarų Antarkties ledo skydas – viena sparčiausiai kintančių Žemės vietų. Pasak BAS, jame yra tiek ledo, kad pasaulio jūros lygis galėtų pakilti maždaug penkiais metrais. Ledą tirpdo vandenynas, kuris iš apačios plonina plūduriuojančius ledynų šelfus, todėl ledynai plonėja ir traukiasi gilyn į žemyną.

Vien Thwaites ledynas, visiškai suiręs, pakeltų jūros lygį apie 65 centimetrus. „Euronews“ primena, kad kiekvienas papildomas jūros lygio pakilimo centimetras pakrančių potvynių pavojui pasaulyje papildomai pastato apie šešis milijonus žmonių. Šią vasarą pasaulio vandenynai pasiekė aukščiausią užfiksuotą paros temperatūrą: rugpjūčio 22 d. jūros paviršiaus temperatūra už poliarinių regionų ribų vidutiniškai siekė 21,1 °C.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas vis tiek lemia ledynų ateitį

Nors Thwaites ledynas jau „užprogramuotas“ trauktis dėl praeities įvykių, mokslininkai pabrėžia, kad dabartinė šilta vandenyno temperatūra ir būsimos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padėtį tik blogina. Kitaip tariant, emisijų mažinimas nesustabdys jau prasidėjusio proceso, bet gali neleisti jam paspartėti.

„Šie modeliavimai rodo, kad istorinis Thwaites ledyno tirpimas ateities kartoms jau paliko jūros lygio kilimo iššūkius. Ledo netekimas dar labiau padidės, jei nesumažinsime, o idealiu atveju – nepakeisime priešinga kryptimi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų“, – sakė tyrimo bendraautoris, BAS vandenyno modeliuotojas profesorius Paulas Hollandas. Jis pridūrė, kad kol kas nežinoma, ar kiti dideli Antarktidos ledynai taip pat pereina į „įsipareigoto“ pokyčio būseną, ir ragino skubiai keisti žmonių veiklą, kuri skatina vandenyno sukeliamą ledynų tirpimą.

Tyrimas neatsako, kiek tiksliai ir kada pakils jūros lygis – modeliavimas yra iliustracinis. Tačiau jis rodo, kad net ir greitai sumažinus emisijas, Thwaites ledyno netekimas tęsis dar ne vieną dešimtmetį. Todėl pakrančių miestams ir valstybėms vis tiek reikės ruoštis aukštesniam jūros lygiui, o emisijų mažinimas lems, kiek greitai ir kiek stipriai šis procesas vyks.

Tyrimą BAS pristato kaip dalį platesnių darbų apie šylančio vandenyno poveikį ir ilgalaikes šiltnamio dujų emisijų pasekmes Vakarų Antarkties ledo skydo stabilumui. Šie rezultatai, pasak mokslininkų, turėtų paskatinti politikus imtis veiksmų ir rengtis jūros lygio kilimui.