Galvos svaigimas atsistojus ar gulint: kada tai normalu, o kada pavojinga

Atsistojote iš lovos ir staiga aptemo akyse arba pasirodė, kad kambarys sukasi. Tai du skirtingi pojūčiai, nors žmonės abu vadina galvos svaigimu. Nuo to, kuris jų pasireiškia, priklauso, kas vyksta organizme ir ar reikia gydytojo.

Sukimosi jausmas ir alpulio pojūtis: du skirtingi signalai

Sukimasis reiškia, kad atrodo, jog juda jūs pats arba daiktai aplink jus. Tai dažniau susiję su pusiausvyros sistema, kuri veikia vidinėje ausyje.

Alpulio pojūtis kitoks. Pritemsta akyse, kojos tampa minkštos, atrodo, kad prarasite sąmonę. Tokiu atveju kalbama apie trumpam sumažėjusį kraujo ir deguonies kiekį smegenyse.

Firmus Medicus savo straipsnyje pabrėžia, kad pirmiausia reikia suprasti, ar žmogui „sukasi“ galva, ar jis jaučiasi tuoj nualpsiąs. Šis skirtumas lemia, kokios priežastys tikėtinos.

Kodėl galva svaigsta staigiai atsistojus

Gulint ar sėdint kraujas pasiskirsto tolygiau. Atsistojus dalis kraujo pasislenka į kojas. Kūnas turi akimirksniu susiaurinti kraujagysles ir paspartinti širdies darbą, kad kraujospūdis išliktų pakankamas.

Jei ši reakcija pavėluoja, smegenys trumpam gauna mažiau kraujo. Taip atsiranda pritemimas ir silpnumas. Šis reiškinys vadinamas ortostatine hipotenzija, tai yra kraujospūdžio kritimu atsistojus.

Dažniausiai tai praeina per kelias sekundes. Padeda lėtesnis kėlimasis: pirma atsisėskite, palaukite, tada atsistokite.

Kai sukasi pasukus galvą ar apsiverčius lovoje

Jei svaigimas kyla keičiant galvos padėtį, pavyzdžiui, apsiverčiant lovoje ar žvilgtelint aukštyn, įtariamas pozicinis svaigimas. Medikai jį žymi santrumpa BPPV.

Jo kilmė siejama su vidine ausimi, kur yra pusiausvyros jutimo organas. Pasikeitus galvos padėčiai, jis siunčia smegenims klaidingą signalą apie judesį. Todėl kambarys trumpam pradeda suktis.

Svarbus požymis yra trumpa trukmė ir aiški priklausomybė nuo padėties. Kai galva nejuda, pojūtis atslūgsta. Tokį svaigimą turi įvertinti gydytojas, nes jis gali nustatyti, ar tai tikrai BPPV.

Kada svaigimas dar laikomas laikinu

Kaip rašo Firmus Medicus, „dažniausiai galvos svaigimas yra laikinas ir greitai praeina“. Vienkartinis trumpas epizodas po greito atsikėlimo ar karščio paprastai nebūna priežastis nerimauti.

Svaigimą gali sukelti ir stresas ar nerimas. Tokiu atveju jis dažnai pasireiškia įtampos laikotarpiais.

Jei svaigimas kartojasi dažnai arba trunka ilgai, reikia kreiptis į gydytoją. Pirmiausia galima registruotis pas šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir, jei reikia, nukreips pas otorinolaringologą (ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją) ar neurologą.

Ką pasižymėti, kol laukiate vizito

Gydytojui labiausiai padeda tikslūs aprašymai. Užsirašykite, kada svaigimas prasidėjo, kiek truko ir ką darėte tuo metu. Pažymėkite, ar jautėte sukimąsi, ar alpulį, ir ar jis kilo atsistojus, pasukus galvą, ar gulint.

Dar vienas kasdienis žingsnis yra dažnesnis kraujospūdžio matavimas namuose. Tai padeda pamatyti, ar jis krenta atsistojus. Daugiau apie skirtingas svaigimo rūšis ir jų požymius rasite straipsnyje galvos svaigimas priežastys ir kada tai pavojinga, kuriame aptariama ir pirmoji pagalba.

Kada nebelaukti ir kviesti 112

Yra situacijų, kai laukti vizito negalima. Jei svaigimas atsirado staiga ir kartu pasireiškia pavojingi požymiai, reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Apie tai Firmus Medicus rašo aiškiai: tokiais atvejais būtina kviesti greitąją pagalbą.

Skubiai reikėtų kreiptis, kai svaigimą lydi sąmonės netekimas, stiprėjantys simptomai ar bet kokie staiga atsiradę neįprasti požymiai. Jei nesate tikri, ar būklė pavojinga, geriau paskambinti ir pasitarti, nei laukti.