Taip gerai dar negyvenome: išemigravo pusė Lietuvos, per 20 metų mokesčių daugėjo ir jie didėjo

Lietuvos padėtis per du dešimtmečius pakito neatpažįstamai

Valdžios atstovai ar jiems palankūs ekonomistai labai dažnai kartoja, jog dar niekada negyvenome taip gerai, kaip dabar. Mums bandoma įteigti, kad valdžios per pastaruosius keliolika metų priimti sprendimai padėjo sukurti tikrų tikriausią gerovės valstybę, kurioje gyvename kur kas geriau, laisviau ir patogiau nei tais laikais, kai dar neturėjome eurų ir nebuvome Europos Sąjungos dalimi. Tačiau kiek tokiose kalbose yra tiesos?

Net ir nebandant nuodugniai ieškoti bei lyginti dabartinių rodiklių su tais, kuriuos matėme prieš 20 metų, galime gan lengvai prisiminti nors keletą faktų. Prieš 20 metų neabejotinai galėjome džiaugtis keliais kartais pigesnėmis prekėmis, paslaugomis, nekilnojamuoju turtu ir kitais dalykais. Be to, turėjome kur kas daugiau valstybinių mokyklų, matėme didesnį gimstamumą ir mažesnę emigraciją.

Žinoma, dėl akivaizdžių pasikeitimų kalti įvairūs nebūtinai vien su valdžia susiję faktoriai, įskaitant infliaciją, karo baimę ir kitus. Bet žiūrint tik į pasikeitimus, o ne jų priežastis, vargu ar galima teigti, kad gyvenimas Lietuvoje visapusiškai lengvėjo ir gerėjo.

Visgi, kad objektyviai palygintume praeitį su dabartimi ir tinkamai įvertintume kaip stipriai per 20 metų pasikeitė Lietuva, nusprendėme atlikti nuodugnų 77.lt tyrimą. Šio tyrimo metu ieškojome 2002-2003 metų statistinių duomenų ir lyginome juos su dabartiniais rodikliais. Tad siūlome susipažinti su visa surinkta informacija ir patiems padaryti išvadą, ar dabar gyvename nepalyginamai geriau nei prieš du dešimtmečius, kaip kad dažnai teigia politikai.

Elektros kaina per 20 metų pabrango ~4 kartus

Verta pradėti nuo vienos opiausių sferų, kurios ypač pakratė gyventojų kišenes, kai prasidėjo kariniai neramumai ir elektros rinkos liberalizavimas. Prieš 20 metų Lietuvos gyventojai dar nebuvo girdėję apie jokį elektros rinkos liberalizavimą ar ypač brangią, stabilios kainos neturinčią energiją.

2003 metais, kai dar turėjome veikiančią Ignalinos atominę elektrinę, elektros kaina Lietuvos gyventojams buvo kur kas mažesnė nei dabar. Ją lyginant gali pasidaryti išties skaudu, nes įkainiai augo net ne keliais procentais, o keliais kartais.

Čia verta prisiminti, jog tais laikais viską skaičiavome lietuviškais centais ir dar vis džiaugėmės vienu visuomeniniu tiekimu. Štai kalbant apie 2003 metų elektros kainas buvo rašoma^[1]:

„Kainų komisijos patvirtinta viršutinė Rytų skirstomųjų tinklų kainos riba didiesiems vartotojams (gaunantiems elektrą iš aukštesnės nei 110 kilovoltų (kV) įtampos tinklų) yra 12,69 cento už kWh, Vakarų skirstomųjų tinklų - 12,7 cento, vidutiniams (gaunantiems elektrą iš 6-110 kV įtampos tinklų), - atitinkamai 17,32 ir 17,31 cento, ir gyventojams bei kitiems smulkiems vartotojams (gaunantiems elektrą iš 0,4 kV tinklų) - atitinkamai 26,53 ir 25,68 cento už kWh.“

Jei paverstume 0,26 ir 0,25 lietuviškus centus euro centais, tuomet žinotume, jog tuometinės elektros kainos riba gyventojams siekė vos 0,078 ir 0,075 euro cento už kWh. Verta pažymėti, kad šios ribos nebūdavo pasiektos, todėl vartotojai gaudavo pigesnę nei 0,075 euro cento už kWh energiją.

Palyginimui, dabartinės elektros kainos gyventojams bei kitiems smulkiems vartotojams, kurie yra pasirinkę vieną iš nepriklausomų tiekėjų, labai svyruoja. Tačiau internete pasinaudojus visiems lengvai prieinama skaičiuokle, galima sužinoti, kad elektra šiuo metu siūloma už maždaug 0,238-0,242 euro cento už kWh. O jei paversime šias apytiksles kainas į litus, elektra kainuotų maždaug 0,82 lietuviško cento už kWh.

Taigi, per 20 metų elektra pabrango maždaug 3-4 kartus. Tiesą sakant, ne taip seniai išgyvenome ir kur kas didesnį brangimą - kaip tik tuo metu, kai prasidėjo nepriklausomų tiekėjų įvedimas. Tačiau tikriausiai daugelis dar prisimena, kaip uždarinėjant Ignalinos atominę elektrinę ar pradedant vykdyti elektros rinkos liberalizavimą politikai tvirtino, jog elektra nebrangs arba brangs nežymiai. Vargu ar 4 kartus išaugusias kainas galima laikyti nežymiu brangimu...

Nekilnojamasis turtas Lietuvoje pabrango bene 10 kartų

Ne ką geresni pasikeitimai įvyko nekilnojamojo turto (NT) sferoje. Dabartinės NT kainos Lietuvoje neabejotinai verčia stebėtis jų dydžiu ir netgi svarstyti, kad labiau apsimoka pirkti vilą Ispanijoje nei butą Vilniuje. Juk net ne pirmos jaunystės, remonto neabejotinai reikalaujantys butai Lietuvoje dabar parduodami taip brangiai, kad už tą pačią kainą įmanoma įpirkti normalų būstą šiltuose kraštuose. Tikriausiai būtent dėl patrauklių NT pasiūlymų tiek daug lietuvių plūsta į Ispaniją ar kitas šalis.

Remiantis dabartiniais NT skelbimais, 3 kambarių butas Vilniuje kainuoja ne mažiau nei ~100 000 eurų. Tiesa, tokiems butams reikalingas kapitalinis remontas, o apie patogiausius ir prestižiškiausius rajonus teks tik pasvajoti. Norint įsigyti pakankamai neseniai suremontuotą butą, jau teks pakloti nuo ~125 000 eurų.

Kaune kainos kandžiojasi kiek mažiau. Čia remonto reikalaujantis 3 kambarių butas gali atsieiti nuo ~70 000-80 000 eurų. O gan neseniai suremontuotas ir gyvenimui tinkamas butas kainuoja nuo ~95 000 eurų. Panašios kainos pastebimos ir Klaipėdoje, kur normalus, bet remonto besiprašantis butas atsieis nuo ~70 000-75 000 eurų, o pilnai suremontuotų butų kainos prasideda nuo ~95 000 eurų.

Nors mes negalime pasigirti itin didelėmis algomis ir pensijomis, ilgu šiltuoju sezonu ar kitais privalumais, nekilnojamasis turtas Lietuvoje yra brangesnis visos Euro zonos lygiu. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Maurico teigė, jog, tie, kas pirko nekilnojamąjį turtą 2020 metais, praėjusiais metais galėjo stebėti, kaip jo kaina išaugo beveik 50 proc.^[2]:

„Lietuvoje (nekilnojamojo turto – ELTA) nominalios kainos yra išskridusios į kosmosą. Labai džiaugiasi turbūt tie, kurie nusipirko būstą 2020 metais, nes jo vertė kone 50 procentų yra išaugusi nuo to laiko ir net, palyginti su pajamų augimu, su nuomos kainų augimu arba su bendru infliacijos augimu, kuris Baltijos šalyse buvo labai didžiulis, Lietuvoje vis tiek būsto kainos yra paaugusios labiau.“

Bet jeigu NT kainos pakilo į tokią aukštumą vos per kelerius metus, kaip tuomet atrodo NT kainų pokyčiai žvelgiant į dviejų dešimtmečių laikotarpį? Deja, pokyčiai buvo tokie drastiški, jog tenka skaičiuoti ne procentais, o keliais kartais išaugusias kainas.

Kaip pavyzdį paėmėme konkretų tvarkingą 3 kambarių butą Kauno mieste. 2002 metais jo rinkos vertė buvo 31 000 litų. Jei paverstume šią sumą eurais, 3 kambarių butas Kauno mieste būtų kainavęs vos ~9 000 eurų. Tačiau 2018 metais tas pats butas jau buvo įvertintas 24 500 eurų suma. O šiuo metu tokio paties stovio ir kvadratūros butai Kauno mieste kainuoja apie 75 000-80 000 eurų. Taigi, per 20 metų buto vertė išaugo net ~9 kartus.

Panaši padėtis matoma visuose didžiuosiuose miestuose: tas pats būstas per du dešimtmečius tapo maždaug 9-10 kartų brangesnis. Pavyzdžiui, 2003 metais Vilniaus savivaldybėje esančio būsto kv. metras atsiėjo vidutiniškai ~458,9 Eur, Kaune kainavo vidutiniškai 230,26 Eur, o Klaipėdoje – 378,31 Eur^[3]. O praėjusiais metais kvadratinio metro kaina Vilniuje vidutiniškai kainavo 2,557 Eur, Kaune 1,729 Eur, o Klaipėdoje – 1,603 Eur. Panašiai išaugo ir nuomos kainos, kurios jau seniai yra tapusios daugybės gyventojų galvos skausmu.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje irgi brango

Yra kiek sudėtinga palyginti centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, kadangi šios kiekvieną mėnesį kinta. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, balandžio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,44 ct/kWh (be PVM)^[4]. Kovo mėn. šiluma vidutiniškai atsiėjo 7,07 ct/kWh (be PVM), o vasario mėn. šiluma vidutiniškai kainavo 7,47 ct/kWh (be PVM).

Tačiau nepaisant nuolatinių pokyčių, vis tiek galima konstatuoti nenuginčijamą faktą – per 20 metų centralizuotai tiekiamos šilumos kaina irgi augo lyg ant mielių. 2002 metais šilumos kaina siekė 3,37 ct/kWh (be PVM), o 2003 metais šiluma kainavo 3,33 ct/kWh^[5].

Kitaip tariant, prabėgus dviems dešimtmečiams vidutinė šilumos kaina Lietuvoje pabrango daugiau nei du kartus. Be to, verta pažymėti, jog dabartinės šildymo kainos anaiptol nėra pačiame pike. Itin didelį šuolį stebėjome 2022 metais, kai šilumos kaina buvo 8,79 ct/kWh.

Pigus kuras liko praeityje: benzinas ir dyzelinas tapo daug brangesni

Automobilius turintiems gyventojams veikiausiai bus įdomu palyginti degalų kainas. Tačiau ir čia negalime džiaugtis atpigimu ar bent jau tik nežymiai padidėjusiomis kainomis.

Pavyzdžiui, benzinas A-95 2002 metais kainavo 0,68 euro už litrą, o 2003 metais atsiėjo 0,69 euro už litrą^[6]. Bet 2022 metais tas pats benzinas jau kainavo net 1,63 euro už litrą. Jei žiūrėsime šiuos metus, 2024 metų 4 savaitę vidutinė mažmeninė benzino A-95 kaina buvo 1,429 euro už litrą^[7]. Taigi, per 20 metų benzinas pabrango daugiau nei du kartus.

Dyzelinas 2002 metais kainavo 0,57 euro už litrą. 2003 metais tas pats dyzelinas kainavo 0,63 euro už litrą. 2022 metais dyzelino kaina šoktelėjo į rekordines aukštumas ir pasiekė 1,62 euro už litrą. O 2024 metų 4 savaitę vidutinė mažmeninį dyzelino kaina buvo 1,518 euro už litrą. Taigi, per 20 metų dyzelinas pabrango maždaug 2,5 karto.

Per 20 metų atsirado daug naujų mokesčių, o senieji – didėjo

Nors vien augančios kainos vis smarkiau užgulė Lietuvos gyventojų pečius, vien tuo didėjančios sąskaitos tikrai nesibaigė. Per 20 metų atsirado rekordiškas kiekis naujų mokesčių, kurie dar labiau paplonino žmonių kišenes. Tikriausiai jų buvo tiek daug, kad net būtų sunku išvardinti visus padidėjusius ar naujai atsiradusius mokesčius.

Pavyzdžiui, 2007 metais buvo įvestas kelių naudotojo mokestis (vinjetė). Jis kasmet atneša po keliasdešimt milijonų eurų pajamų, kurios keliauja į Kelių priežiūros ir plėtros programą^[8]. Tiesa, Lietuvos keliai ir toliau gan dažnai nesulaukia pakankamo dėmesio ir reikiamos priežiūros.

2020 metų liepos 1 dieną Lietuvoje įvestas automobilių registracijos taršos mokestis. Jis mokamas tiek pirmą sykį registruojant automobilį šalyje, tiek ir kiekvieną kartą, kai keičiamas jo savininkas. Mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido kiekio, tačiau transporto priemones perkantiems asmenims staiga atsirado naujas, nuo 13,5 eur iki 540 eur siekiantis mokestis^[9].

O visai neseniai įsigaliojo įstatymas, kuriuo numatyta, kad visi be išimčių paviršinio vandens naudotojai, išgaunantys vandenį ir tokio telkinio ar planuojantys kalendoriniais metais per parą sunaudoti 10 kubinių metrų (10 tūkstančių litrų) ir draugiau vandens, privalo registruotis specialiame Aplinkos ministerijos sukurtame interneto registre. Žinoma, šie naudotojai privalo registruotis ne šiaip sau – jiems atsirado mokestinė prievolė susimokėti už ežerų, upių ir kitų vandens telkinių naudojimą.

Kalbant apie vandenį, reikėtų paminėti ir dar vieną atvejį. 50 savivaldybių gyventojams buvo įvestas naujas vandens mokestis, vadinamas garantiniu vandens tiekimu. Jis esą skirtas tam, jog bankrutavus vienam tiekėjui, jo veiklą nepertraukiamai perimtų kitas. Dėl šio naujo papildomo mokesčio daugumoje savivaldybių gyventojams brango vanduo ir nuotekų tvarkymas^[10].

Verta paminėti, jog per dešimtmetį nebankrutavo nė viena vandenį tiekianti įmonė Lietuvoje, tačiau pinigai vis tiek siurbiami iš gyventojų kišenės ir kaupiami užšaldytose sąskaitose. Tad šis mokestis apskritai atrodo nelogiškas ir visiškai nereikalingas.

Taip pat prastėjo sąlygos smulkiojo verslo atstovams, patentų ir individualios veiklos turėtojams. Jiems augo mokestinė našta. Iš tiesų, individualios veiklos ir verslo liudijimų turėtojams mokesčiai auga palaipsniui, jau ne vienerius metus iš eilės.

Nors dalis mokesčių buvo įvesti postringaujant apie gamtos tausojimą, klimato kaitą ar patogumą žmonėms, kai kurie iš jų atrodo kiek komiškai. Pavyzdžiui, iš pradžių lietuviai buvo skatinami keisti įprastas transporto priemones į elektromobilius ir buvo aiškinama, kad jų įkrovimas savivaldybių įkrovimo aikštelėse bus nemokamas. Tačiau jau vis daugiau savivaldybių atsisako nemokamos paslaugos ir įveda įkrovimo mokestį^[11].

Be viso to, taip pat rekordiškai pakilo alkoholio, tabako ir degalų akcizai. 2003 metais specifinis akcizo elementas už 1000 cigarečių buvo 42,6 lito (12,34 euro)^[12]. O šiais metais cigarečių specifinis elementas siekia 85,3 euro^[13]. Taigi, per 20 metų šis elementas pabrango beveik 7 kartus.

2003 metais akcizas už variklinį benziną siekė 1,250 litų (362 eurų) už 1 tūkst. litrų. O šiais metais akcizo tarifas bešviniam benzinui siekia 466 eurus, o turinčiam švino – 579,24 euro už 1 000 litrų^[14]. 2003 metais akcizas už dyzelinius degalus siekė 860 litų (249 eurai) už 1 tūkst. litrų. O šiemet akcizo tarifas dyzelinui siekia 410 eurų. Tad kuro akcizai irgi išaugo neatpažįstamai.

O kad šie mokesčiai vargu ar bus paskutiniai, kuriuos įvedė Lietuvos politikai, galima stebėti iš įvairių valdžioje sėdinčių asmenų kalbų. Jau kurį laiką yra siūloma įvesti naują NT mokestį, visuotinį gynybos mokestį ar net cukraus mokestį, taip pat didinti jau esamus mokesčius.

Paslaugų ir prekių kainos per 20 metų augo lyg ant mielių

Didėjant įvairiems mokesčiams, o pinigams vis labiau nuvertėjant, Lietuvoje neabejotinai pastebėjome vis augančias paslaugų ir įvairių prekių kainas. Tikriausiai daugelis jau pamiršo tuos laikus, kai prieš įvedant eurą buvo aiškinama, jog niekas nebrangs arba brangs nežymiai.

Deja, vėliau galėjome stebėti tikrą kainų pasiutpolkę, kur tai, kas seniau kainavo 1 litą, pradėjo kainuoti 1 eurą ir dar daugiau. Jei seniau už 10 litų buvo įmanoma grįžti su pilnu krepšiu pirkinių, dabar už 10 eurų įmanoma nusipirkti vos kelias pigiausias prekes.

Nors ekonomistai dažnai aiškina, kad dabar lietuviai yra turtingesni, todėl gali mokėti krūvą mokesčių ir pakelti vis augančias prekių ir paslaugų kainas, realybė atrodo kiek kitaip. Nuo šių metų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje padidėjo 10 proc. arba 84 eurais. O tai reiškia, kad dabar MMA Lietuvoje siekia 924 eurus neatskaičius mokesčių.

2003 metais MMA Lietuvoje siekė 430 litų^[15]. Jei šią sumą pakeisime į eurus, tais laikais MMA siekė 124 eurus. Tai reiškia, kad MMA per 20 metų paaugo 7,45 karto ir tikrai smarkiai atsilieka nuo juntamo kainų ir mokesčių šuolio.

Žinoma, Lietuvoje palaipsniui kilo ne tik minimali, bet ir vidutinė alga. Praėjusių metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) siekė 2110,3 Eur. O prieš du dešimtmečius bruto buvo 1208 Lt arba 349,86 Eur^[16]. Tad per 20 metų vidutinė alga paaugo 6 kartais ir irgi akivaizdžiai nepasivijo didžiulio kainų šuolio.

Per 20 metų uždarytas rekordiškas kiekis mokyklų, o Lietuvą paliko daug gyventojų

Tiesa, ne viskas Lietuvoje augo didžiuliu tempu. Štai valstybinių mokyklų kiekis per pastaruosius 20 metų vis labiau mažėjo ir dabar yra dar neregėtose žemumose.

Nepavyko rasti tikslių 2003 metų duomenų, tačiau 2007 metais buvo 105 pradinės mokyklos (24 590 mokinių), 582 pagrindinės mokyklos (120 445 mokiniai), 444 vidurinės mokyklos (302 300 mokinių), 132 gimnazijos (77 230 mokinių), 21 jaunimo mokykla (2100 moksleivių)^[17]. Taigi, iš viso buvo 1 284 mokyklos. Šiais metais rodikliai jau visiškai kitokie, nes iš viso yra tik 814 bendrojo ugdymo mokyklos^[18].

Tikriausiai jau nieko nestebins, jog drauge su visais šiais rodikliais matome ir vis mažėjantį gimstamumą ir besitraukiantį gyventojų kiekį Lietuvoje. Manoma, jog šiais metais Lietuvoje gyvena 2 886 515 nuolatiniai gyventojai^[19]. O štai prieš 20 metų Lietuvoje gyveno ~3,415 milijonų gyventojų.

Žinoma, negalima sakyti, jog Lietuvoje viskas tik blogėjo. Augo minimali mėnesinė alga, kai kurios išmokos ir kiti teigiami aspektai. Tačiau vargu ar Lietuvos gyventojai gali lengvai numoti ranka į visus ekonominius, kultūrinius bei demografinius rodiklius ir drąsiai išrėžti jog buvo pasiekta visuotinė gerovė.