Naujas tyrimas Italijoje kelia klausimų dėl per didelio paukštienos vartojimo
Netikėtas tyrimas Pietų Italijoje atskleidė, kad perteklinis paukštienos vartojimas, kuri dažnai laikoma sveikesne gyvūninės kilmės baltymų alternatyva, gali būti susijęs su bendru mirtingumu bei virškinamojo trakto vėžio rizika. Šie rezultatai prieštarauja iki šiol vyravusiai nuomonei ir ankstesniems tyrimams.
Paukštiena laikoma vienu pagrindinių sveikos mitybos komponentų, įskaitant plačiai vertinamą Viduržemio jūros dietą. JAV mitybos gairės 2020–2025 m. rekomenduoja iki 26 uncijų (apie 740 gramų) baltyminių produktų per savaitę, įskaitant liesą mėsą, paukštieną ir kiaušinius, nenurodant tikslių apribojimų kiekvienai kategorijai.
Vis dėlto naujasis tyrimas rodo, kad daugiau nei 300 gramų (apie 10,5 uncijos) paukštienos suvartojimas per savaitę buvo susijęs su 27% didesne bendro mirtingumo rizika, palyginti su tais, kurie suvartojo iki 100 gramų (3,5 uncijos) per savaitę. Taip pat pastebėta 2,3% padidėjusi virškinamojo trakto vėžio rizika, o tarp vyrų, net 2,6%.
„Šis tyrimas verčia susimąstyti“, komentavo Nilesh L. Vora, medicinos daktaras iš MemorialCare Todd vėžio instituto Kalifornijoje. „Galbūt pirmą kartą balta mėsa turėtų būti vertinama kaip galimas virškinamojo trakto vėžio rizikos veiksnys“, sakė jis.
Tyrimas kelia klausimų dėl paukštienos rūšies, paruošimo būdo ir kitų veiksnių
Tyrimas buvo atliktas naudojant 4 869 vidutinio amžiaus Italijos gyventojų duomenis iš Castellana Grotte ir Putignano miestelių Apulijoje. Dalyviai patys pateikė informaciją apie savo raudonos mėsos ir paukštienos vartojimą, remdamiesi savo prisiminimais. Tyrimas nefiksavo dalyvių fizinio aktyvumo, kuris galėtų daryti įtaką sveikatai, todėl šis aspektas kelia papildomų klausimų ir reikalauja tolimesnių tyrimų.
„Manau, kad šie rezultatai yra gana stulbinantys, ypač turint omenyje gausų įrodymų kiekį, jog Viduržemio jūros dieta mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką“, sakė chirurgas onkologas Anton Bilchik iš Providence Saint John’s vėžio instituto. Jis pabrėžė, kad tyrimo rezultatus reikia kruopščiai peržiūrėti.
Dietologė Michelle Routhenstein pastebėjo, kad paukštiena paprastai laikoma sveikesne alternatyva nei raudona mėsa, nes joje mažiau sočiųjų riebalų ir mažiau gaminasi TMAO, junginio, siejamo su arterijų standumu ir didesne vėžio rizika. „Prieš keičiant mitybos rekomendacijas būtina atlikti daugiau tyrimų ir išsiaiškinti galimus mechanizmus“, sakė ji.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į daugelį galimų veiksnių: nebuvo fiksuota, iš kur buvo gaunama paukštiena, ar ji buvo pramoniniu būdu auginta, ar turėjo kontaktą su pesticidais. Taip pat nebuvo žinoma, kokie buvo mėsos paruošimo būdai: kepimas aukštoje temperatūroje, rūkymas ar skrudinimas galėjo lemti kancerogeninių junginių susidarymą.
„Hipotezė yra tokia, kad kai kurie paukštienos gaminimo būdai gali sukelti mutageninių ar vėžį sukeliančių medžiagų susidarymą“, sakė A. Bilchik. Jis pridūrė, kad tai tik teorija, tačiau kepimo metodai neabejotinai gali turėti įtakos galutinei cheminiai sudėčiai.
Ekspertai ragina įvertinti porcijų dydį ir bendrą mitybos kokybę
Pasak M. Routhenstein, svarbiausia atkreipti dėmesį į bendrą mitybos kokybę: „Svarbu stebėti porcijų dydžius, su kokiais kitais produktais valgoma paukštiena, vengti per didelio kiekio ir rinktis sveikesnius gaminimo būdus.“ Ji rekomenduoja suvartoti apie 200 gramų liesos, neperdirbtos paukštienos per savaitę.
Ji taip pat rekomendavo paukštieną kepti, troškinti ar virti garuose, vengiant per daug papildomų riebalų. „Toks požiūris gali padėti sumažinti galimas sveikatos rizikas“, pridūrė specialistė.
A. Bilchik pabrėžė, kad tyrimas yra provokuojantis: „Mes ilgai laikėme paukštieną sveikesne alternatyva raudonai mėsai. Galbūt dabar turime pažvelgti plačiau ir į kitus baltymų šaltinius, pavyzdžiui, žuvį, ypač jei ji ruošiama panašiais būdais.“
Tyrimas neapėmė perdirbtos paukštienos, tokios kaip dešrelės ar rūkytos vištienos, vartojimo masto. Kaip ir kitų perdirbtų mėsos produktų atveju, šios rūšies paukštiena gali turėti papildomų pavojų dėl konservantų ir priedų.
„Galiausiai, svarbiausia nesijausti kaltu dėl sveikatos problemų, o ieškoti informacijos, kalbėtis su gydytojais ir priimti sprendimus remiantis kokybiškais tyrimais“, apibendrino M. Routhenstein.
