Suomijoje – mįslingi įsibrovimai į parlamentarų namus: įtariama užsienio valstybės operacija

Suomijos policija tiria neįprastus įsibrovimus į parlamentarų namus, kuriuose nieko nepavogta, tačiau palikta įtartinų ženklų

Suomijoje kilo neįprastas politinio saugumo skandalas. Šalies policija pradėjo tyrimą dėl galimų įsibrovimų į kelių parlamento narių gyvenamuosius būstus. Įvykiai kelia klausimų ne tik dėl politikų asmeninio saugumo, bet ir dėl galimo užsienio valstybių kišimosi į Suomijos vidaus politiką. Įtariama, kad nežinomi asmenys galėjo patekti į parlamentarų namus ne siekdami ką nors pavogti, o turėdami kitų, kol kas nenustatytų tikslų.

Spalio 1 dieną Suomijos parlamento pirmininkas Jussis Halla-aho patvirtino, kad parlamento vadovybė sulaukė pranešimų apie reikšmingą skaičių įtartinų incidentų. Jo teigimu, galimi įsibrovimai vyko ilgesnį laikotarpį, o pirmieji atvejai galėjo būti užfiksuoti maždaug prieš metus. Tikslus nukentėjusių parlamentarų skaičius kol kas neskelbiamas.

Neįprasta tai, kad gyvenamuosiuose būstuose nepastebėta prievartinio įsilaužimo pėdsakų, nieko nepavogta ir nesugadinta. Tačiau namuose aptikti nedideli pokyčiai, leidžiantys įtarti, kad juose galėjo lankytis pašaliniai asmenys. Parlamento pirmininkas neatmetė galimybės, kad šie ženklai buvo palikti sąmoningai - tarsi siekiant parodyti politikams, jog kažkas gali patekti į jų privačią erdvę.

Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ surinktais duomenimis, žinoma apie mažiau nei dvidešimt galimų incidentų. Kai kurie politikai, grįžę namo, pastebėjo paliktas atviras duris, kurias, jų įsitikinimu, buvo uždarę. Kiti aptiko įjungtas šviesas. Vis dėlto institucijos pabrėžia, kad ne visi pranešimai būtinai susiję tarpusavyje, todėl kol kas negalima tvirtinti, jog visi atvejai yra vienos koordinuotos operacijos dalis.

Parlamento vadovybė ėmėsi skubių saugumo priemonių, o tyrimą vykdo Helsinkio kriminalistai

Apie galimus įsibrovimus Suomijos parlamento vadovybei oficialiai pranešta rugsėjo 23 dieną. Parlamento pirmininko pavaduotoja Paula Risikko gavo informaciją iš vieno parlamentaro, surinkusio kolegų pasakojimus apie įtartinus incidentus. Apie situaciją buvo informuotas parlamento saugumo vadovas Aaro Toivonenas, o kitą dieną pranešimai perduoti parlamentinių frakcijų vadovams.

Parlamentas nedelsdamas pradėjo vertinti galimų incidentų mastą. Visiems parlamento nariams nurodyta atidžiau stebėti savo gyvenamųjų būstų saugumą, pranešti apie neįprastus požymius ir prireikus kreiptis į policiją. Dėl dalies incidentų jau pateikti oficialūs pareiškimai teisėsaugai.

Spalio 1 dieną Helsinkio policija patvirtino pradėjusi pirminį aplinkybių aiškinimą ir glaudžiai bendradarbiaujanti su Suomijos centrine kriminaline policija. Pareigūnai kol kas neatskleidžia nei galimų įtariamųjų, nei konkrečių tyrimo versijų. Policija pabrėžia, kad tyrimas dar tik prasidėjo, todėl išankstinės išvados būtų nepagrįstos.

Parlamento vadovybės teigimu, tarp galimų nukentėjusiųjų nenustatyta bendro politinio požymio. Jie nepriklauso vienai partijai, o incidentai neapsiriboja vienos lyties parlamentarais. Ši aplinkybė kol kas neleidžia nustatyti aiškaus galimų įsibrovimų organizatorių pasirinkto taikinių modelio.

Suomijos premjeras neatmeta užsienio valstybės dalyvavimo: galimi įsibrovimai siejami su bandymais destabilizuoti šalį

Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo pareiškė, kad už galimus įsibrovimus gali būti atsakinga užsienio valstybė. Žurnalistų paklaustas apie tokią galimybę, premjeras atsakė, kad dabartinėmis aplinkybėmis ji visiškai reali. Tačiau jis neįvardijo jokios konkrečios valstybės ir nepateikė įrodymų, kurie leistų patvirtinti užsienio žvalgybos tarnybų dalyvavimą.

P. Orpo taip pat paminėjo galimus mėginimus destabilizuoti Suomiją ir paveikti jos paramą Ukrainai. Jo teigimu, jeigu tokie veiksmai iš tiesų būtų nukreipti prieš Suomijos saugumą ar užsienio politiką, jų rezultatas galėtų būti priešingas organizatorių ketinimams - visuomenės susitelkimas.

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba „Supo“ patvirtino žinanti apie incidentus. Tarnybos vertinimu, autoritarinių valstybių žvalgybos ir saugumo struktūros savo šalyse yra naudojusios panašius metodus, tačiau ji neturi informacijos, patvirtinančios, kad toks veikimo būdas būtų taikytas Suomijoje ar kitose Europos valstybėse.

Kol kas nėra įrodymų, leidžiančių įvardyti Rusiją ar kurią nors kitą šalį įtariamų incidentų organizatore. Parlamento pirmininkas J. Halla-aho pripažino, kad pranešimai primena kai kuriuos valstybių saugumo struktūrų veikimo metodus, tačiau perspėjo, jog spėliojimai apie kaltininkus, neturint tyrimo rezultatų, būtų nepagrįsti.

Suomijos prezidentas incidentus vadina galima ataka prieš demokratiją

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas taip pat sureagavo į pranešimus apie galimus įsibrovimus. Spalio 1 dieną Rovaniemio mieste, dalyvaudamas renginyje, skirtame naujiesiems šalies naikintuvams F-35 pristatyti, prezidentas pareiškė, kad pasikėsinimas į parlamento narį kartu yra ir pasikėsinimas į demokratiją.

Prezidentas pabrėžė, kad tokie veiksmai negali būti toleruojami, ir išreiškė paramą parlamentarams. Vis dėlto jis nepateikė papildomos informacijos apie galimus kaltininkus ar incidentų motyvus.

Šis tyrimas Suomijai ypač jautrus dėl pasikeitusios šalies saugumo padėties. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Suomija atsisakė ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir 2023 metų balandžio 4 dieną tapo NATO nare. Šalis turi daugiau kaip 1 300 kilometrų ilgio sieną su Rusija ir aktyviai remia Ukrainą.

Galimų incidentų tyrimas taip pat vyksta artėjant 2027 metų balandį numatytiems Suomijos parlamento rinkimams. Jeigu paaiškėtų, kad įsibrovimai buvo koordinuota politinio bauginimo ar užsienio valstybės operacija, iškiltų klausimų dėl platesnio poveikio demokratiniams procesams. Tačiau kol kas nei toks operacijos pobūdis, nei jos ryšys su būsimais rinkimais nėra nustatyti.