Sekimo įrenginys automobilyje atvedė iki teroro bylos: kaltinami planavę nužudyti V. Bartkevičių ir R. Gabasovą

Teismas bylą nagrinės už uždarų durų
Automobilyje rastas sekimo įrenginys tapo atspirties tašku tyrimui dėl galimo pasirengimo nužudyti du žmones Lietuvoje. Spalio 9 dieną Vilniaus apygardos teismas pradės nagrinėti bylą, kurioje šeši asmenys kaltinami rengęsi teroro aktui. Pasak teisėsaugos, taikiniais pasirinkti Ukrainai paramą teikiantis visuomenininkas Valdas Bartkevičius ir Lietuvoje gyvenantis Rusijos opozicijos aktyvistas Ruslanas Gabasovas.
Kaltinimo duomenimis, abu vyrai turėjo būti nužudyti dėl politinių pažiūrų ir visuomeninės veiklos: vienas – dėl viešo pasipriešinimo dabartinei Rusijos valdžiai, kitas – dėl humanitarinės paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
Bylos nagrinėjimas vyks neviešai.
„Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgęs į prokuroro prašymą, nusprendė šią bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose“, – Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas.
Jis vadovaus šią bylą nagrinėsiančiai teisėjų kolegijai. Teismui perduotą medžiagą sudaro 51 tomas dokumentų.
Šeši kaltinamieji, keturi iš jų – suimti
Prieš teismą stos Bohdanas Asieievas, Vadzimas Duboiskis, Ikhtiandras Karibovas, Andrejus Liapinas, Arturas Vartanianas ir Vikentijus Chopozovas. Kaltinamieji yra Rusijos, Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai.
Byloje pateikti kaltinimai apima ne tik pasirengimą teroro aktui, bet ir veikimą prieš Lietuvos valstybę, organizuotos teroristinės grupės veiklą, verbavimą teroristinei veiklai, jos finansavimą bei vykimą teroristiniais tikslais.
Taip pat nagrinėjami kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto disponavimo programine įranga ir slaptažodžiais bei narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pateiktoje informacijoje nedetalizuojama, kurios konkrečios veikos inkriminuojamos kiekvienam kaltinamajam.
Keturi kaltinamieji yra suimti, dar dviem taikoma intensyvi priežiūra – jie įpareigoti dėvėti apykojes.
Pasak M. Povilansko, teismui gavus bylą, jau buvo pratęsti suėmimas dviem kaltinamiesiems ir intensyvi priežiūra. Dėl jos pratęsimo dar vienam kaltinamajam taip pat surengtas posėdis, o sprendimą numatyta paskelbti pirmadienį.
Tyrimas prasidėjo nuo automobilyje aptikto įrenginio
Į pareigūnus 2025 metų pradžioje kreipėsi Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis. Savo automobilyje jis aptiko nenustatyto asmens paliktą sekimo įrenginį.
Lietuvos kriminalinės policijos biurui pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant neviešus tyrimo veiksmus, nustatyta, kad šio žmogaus gyvybei ir sveikatai kilo reali grėsmė.
Tyrėjai vėliau identifikavo galimus planuojamo nužudymo vykdytojus ir jų padėjėjus. Kartu, teisėsaugos duomenimis, paaiškėjo, kad buvo rengiamasi nužudyti ir Lietuvos pilietį.
Surinkti duomenys, kaip skelbė prokuratūra, leidžia pagrįstai manyti, kad abiem atvejais žmonės buvo pasirinkti dėl politinių pažiūrų ir su jomis susijusios viešos veiklos.
Pareigūnų duomenimis, informaciją apie numatytus taikinius pradėta neteisėtai rinkti dar 2024 metų vasarą. Tam naudotos ir techninės sekimo priemonės. Šią veiklą, įtariama, vykdė Lietuvoje gyvenę arba specialiai į šalį atvykę asmenys.
Platesniame tyrime minima Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Latvijos, Lietuvos, Moldovos ir Graikijos piliečių veikla. Šis asmenų ratas apima ne vien šešis dabar teisiamus kaltinamuosius.
Pagrindiniai įtariamieji Vilniuje sulaikyti 2025 metų kovo 12 dieną. Operacijoje dalyvavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai.
Dalis bylos – teisme, platesnis tyrimas tęsiamas
Generalinės prokuratūros teigimu, teismui perduota byla atskirta nuo didelės apimties ir sudėtingo ikiteisminio tyrimo. Likusi jo dalis tęsiama, o įtarimai dėl galimų teroristinių ir kitų nusikalstamų veikų šiame tyrime pareikšti 14 asmenų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Lietuvos kriminalinės policijos biuras bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu ir tarptautiniais partneriais.
Apie laukiamą teismo procesą rugsėjį viešai pasisakė ir V. Bartkevičius.
„Tikiuosi, teismas įvertins žmonių, dalyvavusių sąmoksle prieš mane, atsakomybę. Tačiau tiems, kurie iš anksto nusprendė netikėti, nieko neįrodysi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
Teismui teks įvertinti surinktus įrodymus ir kiekvieno kaltinamojo atsakomybę. Kaltinimų pareiškimas savaime nereiškia kaltės nustatymo – ji turi būti įrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
- Etikos sargastaip
Tonas iš esmės neutralus ir informacinis, be įžeidinėjimų ar patyčių prieš aprašomus asmenis.
- Faktų tikrintojastaip
„Teismas bylą nagrinės už uždarų durų“ ir „Bylos nagrinėjimas vyks neviešai“ yra tarpusavyje nuoseklūs teiginiai apie tą patį procesą.
- SEO rizikos vertintojastaip
Tekstas turi aiškų konkretų objektą ir įvykių seką: „Automobilyje rastas sekimo įrenginys tapo atspirties tašku tyrimui dėl galimo pasirengimo nužudyti du žmones Lietuvoje.“
- Skaitytojastaip
Tekstas pateikia aiškią, konkrečią naujieną apie bylą: „Spalio 9 dieną Vilniaus apygardos teismas pradės nagrinėti bylą, kurioje šeši asmenys kaltinami rengęsi teroro aktui“.
- Teisininkastaip
Tekste aiškiai pateikiama, kad „kaltinimų pareiškimas savaime nereiškia kaltės nustatymo“, todėl nėra neįrodytų teiginių apie kaltę kaip faktą.
- YMYL rizikos vertintojastaip
Tekstas pateikia kriminalinio teismo bylos aprašymą ir aiškiai nurodo, kad „Kaltinimų pareiškimas savaime nereiškia kaltės nustatymo – ji turi būti įrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, todėl…
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.