Degalai virš 2 eurų, šildymas brangsta: gyventojai ieško, kaip mokėti mažiau

Energijos taupymas tampa ne tik įpročiu, bet ir investicijų klausimu

Didelė dalis Lietuvos gyventojų energiją taupo pirmiausia dėl finansinių priežasčių, tačiau kasdieniai įpročiai – tik viena taupymo pusė. Norint ilgesniam laikui sumažinti energijos suvartojimą, galima investuoti į saulės elektrines, šilumos siurblius, energijos kaupiklius ar būsto renovaciją.

Pagal Lietuvos energetikos agentūros (LEA) 2026 metais paskelbtus gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausos rezultatus, 92 proc. respondentų teigė energiją taupantys bent kartais. 88 proc. apklaustųjų kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė norą sutaupyti pinigų.

Vis dėlto didesnėms investicijoms reikia ir finansinių galimybių. Viena iš rinkoje siūlomų priemonių – „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo (EIF) „InvestEU“ garantija. Tvarioms investicijoms pagal šią priemonę numatyta iki 70 mln. eurų.

Taupyti pirmiausia skatina išlaidos

LEA skelbti apklausos rezultatai rodo, kad finansinis motyvas gyventojams išlieka itin svarbus. Norą sutaupyti pinigų nurodė 88 proc. apklaustųjų.

Agentūros skelbtoje informacijoje taip pat išskiriamos gyventojams aktualios energijos taupymo temos – buitinių prietaisų elektros energijos vartojimas, pastatų renovacija, šildymo sistemų atnaujinimas ir karšto vandens taupymas.

Tačiau kasdienis taupymas ir ilgalaikės investicijos nėra tas pats. Vienu atveju energijos suvartojimą galima mažinti keičiant savo įpročius, kitu – investuojant į būstą, šildymo sistemą ar nuosavą elektros energijos gamybą.

Nuo saulės elektrinės iki elektromobilio

„Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su EIF „InvestEU“ garantija gali būti naudojamas įvairiems projektams, susijusiems su atsinaujinančia energetika ir efektyvesniu energijos vartojimu.

Gyventojai iki 50 tūkst. eurų finansavimą vienam projektui gali pasitelkti saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualiojo namo renovacijai ar elektromobiliui įsigyti.

Verslui galimų projektų spektras platesnis. Finansavimas gali būti naudojamas saulės elektrinėms ir energijos kaupimo sistemoms, gamybos elektrifikavimui, gamybinių pastatų modernizavimui, šilumos atgavimo sprendimams, energiją taupančiai įrangai ar elektriniam komerciniam transportui.

Finansavimo galimybės numatytos ir žemės ūkiui, pavyzdžiui, investuojant į saulės elektrines, energijos kaupimo sistemas ar mažos ir nulinės emisijos transportą.

Pasak Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovo Ramūno Kutelio, tokių investicijų aktualumą lemia ir galimybė sumažinti išlaidas.

„Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą – jos gali padėti sumažinti kasdienes verslo ar namų ūkių išlaidas, todėl norime, kad tokio finansavimo galimybės būtų prieinamos ne tik didžiosioms įmonėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams, tarp kurių – ir mūsų nariai“, – sako R. Kutelis.

Garantija gali padėti, kai nepakanka užstato

Viena iš finansavimo priemonės dalių – EIF garantija. Ji gali būti naudojama kaip paskolos užtikrinimo priemonė ir padengti dalį trūkstamo užstato.

Tai reiškia, kad tokia garantija gali būti aktuali gyventojams ar įmonėms, kurie planuoja investicijas, tačiau neturi pakankamai turto paskolai užtikrinti.

Finansavimas su EIF „InvestEU“ garantija prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų.

Vis dėlto pati galimybė gauti finansavimą nereiškia, kad kiekviena investicija bus vienodai naudinga. Jos finansinis rezultatas priklauso nuo konkretaus projekto kainos, energijos suvartojimo, finansavimo sąlygų ir kitų aplinkybių.

Regionuose garantija gali siekti iki 80 procentų

Garantijos dalis priklauso nuo paskolos gavėjo registracijos vietos ir konkretaus projekto.

Fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija. Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ji gali siekti 30–70 proc., o regionuose veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – iki 80 procentų.

Didesnė garantijos dalis gali būti aktuali mažesniam verslui ar regionuose veikiantiems projektams, kai nepakanka turimo užstato. Tačiau konkrečios finansavimo ir garantijos sąlygos priklauso nuo individualaus projekto bei paskolos gavėjo situacijos.