Egzaminų reforma: mažinama išlaikymo riba, diskutuojama dėl matematikos privalomumo
Švietimo sistema Lietuvoje susiduria su dviem didžiausiais iššūkiais – prastais abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatais ir augančiu mokytojų trūkumu. Vien šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) buvo priversta prie daugumos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų, nes dalis moksleivių neįveikė padidintos 35 taškų išlaikymo ribos.
Tuo pat metu artėjant naujiems mokslo metams fiksuojamas daugiau nei 450 pedagogų stygius, ypač matematikos, lietuvių kalbos, fizikos, chemijos bei anglų kalbos mokytojų, labiausiai jų trūksta Vilniaus regione ir dar keliuose rajonuose.
Ieškodama išeičių, ŠMSM ėmėsi kelių priemonių. Su užsienio partneriais pasirašyta sutartis dėl valstybinių egzaminų užduočių bazės kūrimo, kad ateityje užduotys būtų patikimos, iš anksto parengtos ir be klaidų. Rudenį ekspertų grupė planuoja detaliai išanalizuoti egzaminų užduotis bei vertinimą ir pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti mokinių pasirengimą[1].
Be to, rugsėjį žadama svarstyti, ar nevertėtų sumažinti pernai nustatytos išlaikymo ribos, kuri, anot ministrės Ramintos Popovienės, neatitiko realių mokinių žinių lygio.
Kitas atviras klausimas – matematikos egzamino privalomumas. Ministerija ketina tęsti diskusijas dėl šios tvarkos, tačiau kartu siūlo tarpinį sprendimą: nuo 2026 m. leisti neišlaikiusiems matematikos egzamino jį perlaikyti pakartotinėje sesijoje, kas iki šiol buvo įmanoma tik lietuvių kalbos egzaminui.
Be tiesiogiai su egzaminais susijusių klausimų, ministerija pristatė ir naują iniciatyvą – nacionalinę vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programą. Ji bus finansuojama daugiau nei 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir tęsis ketverius metus, siekiant gerinti vaikų sveikatą ir suteikti daugiau žinių su jais dirbantiems specialistams.
Konservatoriai kreipėsi į teismą dėl papildomų pridėtų taškų
Tuo tarpu Seimo TS-LKD frakcijos nariai praėjusią savaitę kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ginčydami sprendimą prie kai kurių valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų. Politikų teigimu, tokia praktika galėjo pažeisti teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, nes vertinimo komitetai neturi įgaliojimų keisti egzaminų vertinimo tvarkos ar priimti norminių administracinių aktų[2].
Parlamentarai pabrėžė, kad taškų pridėjimas, nors ir pagerino padėtį abiturientams, kurie buvo ties išlaikymo riba arba neišlaikė egzamino, objektyviai pablogino situaciją aukštus balus surinkusiems kandidatams. Dalis moksleivių staiga tapo konkurentais dėl valstybės finansuojamų studijų vietų, nors prieš sprendimą buvo laikomi sėkmingai išlaikiusiais egzaminus.
Pagerino brandos egzaminų rezultatus: pridėjo po 10 balų
Liepos mėnesį ŠMSM pranešė apie sprendimą prie daugumos valstybinių brandos egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų. Tokia korekcija padaryta atsižvelgiant į tai, kad pernai pakelta išlaikymo kartelė iki 35 taškų būtų nulėmusi itin daug neišlaikiusiųjų, ypač matematikos egzaminuose[3].
Nepaisant išankstinių nuogąstavimų, matematikos A lygio rezultatai pasirodė gana geri – egzaminą išlaikė beveik 85 proc. kandidatų, daugiau nei tūkstantis abiturientų surinko šimtukus. Tuo tarpu bendrojo kurso matematiką įveikė tik 57 proc. laikiusiųjų, o šimtukai buvo itin reti.
O štai lietuvių kalbos ir literatūros A lygio rezultatai – geriausi per dešimtmetį: egzaminą išlaikė daugiau kaip 94 proc. moksleivių, neišlaikiusiųjų skaičius sumažėjo perpus, vidurkis siekė apie 60 proc. Tačiau B lygio abiturientams sekėsi gerokai prasčiau – beveik trečdalis neišlaikė lietuvių kalbos, o matematikos – net 43 proc.
Pasak R. Popovienės, tai susiję tiek su motyvacijos stoka, tiek su sprendimu padaryti matematiką privalomą stojant į visas aukštąsias mokyklas. Ji svarsto, kad egzaminas neturėtų būti privalomas tiems, kurie renkasi humanitarinius ar pedagogikos mokslus.
Iš viso šiemet egzaminus laikė per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų. Pagrindinės sesijos rezultatai jau paskelbti, pakartotinė baigsis liepos 11-ąją, o galutiniai, įskaitant apeliacijas, bus paviešinti iki liepos 25 dienos.
