Lietūs ir šalnos smogia javapjūtei bei daržininkystei
Šių metų javapjūtė Lietuvoje vyksta itin sudėtingomis sąlygomis – pavasarinės šalnos ir vasarinės liūtys smarkiai paveikė tiek javų, tiek daržovių ir vaisių augintojus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad liepą iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – 2–3 kartus daugiau. Persotintas drėgme dirvožemis lemia, kad net trumpi lietūs sukelia poplūdžius.
Žemės ūkio ministerija planuoja paskelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje, o kai kurios savivaldybės (Rokiškio, Akmenės, Kaišiadorių, Kėdainių, Anykščių) tai jau padarė, suteikdamos ūkininkams galimybę kreiptis dėl draudimo įmokų kompensavimo ir ES paramos[1].
Grūdų sektoriuje situacija nevienoda. Pasak „Linas Agro“ atstovo Justo Eimonto, žieminių miežių nuimta apie 80 proc., jų derlingumas ir kokybė pranoksta pernykščius rodiklius. Žieminių rapsų nuimta per pusę – pietiniuose regionuose jų kokybę paveikė šalnos, tačiau derlius išliko stabilus, nors aliejaus kiekis kiek mažesnis nei įprasta.
Žieminių kviečių, kurie užima didžiausius pasėlių plotus, kol kas nuimta tik apie 10 proc., o nuolatinės liūtys kelia grėsmę tiek kokybei, tiek kiekiui, ypač šiaurės rytuose. Linai šalyje sudaro mažiau nei 1 proc. pasėlių, todėl reikšmingos įtakos sektoriaus rezultatams neturi.
Molėtų rajone pluoštines kanapes auginantis Andrius Šironas sako, kad dėl per šlapio dirvožemio dalis augalų nunyko. Galutinį sėklų derlių bus galima įvertinti tik rugsėjį. Nors kanapių arbata užaugo gerai, pelėsis pasirodė mėnesiu anksčiau nei įprasta, o tai siejama su nuolatine drėgme. Ūkininkas žada kainų nekelti ir mažinti maržą, kad jos išliktų stabilios.
Obuolių beveik nebus, daržovių derlius irgi smarkiai mažės
Daržovių sektoriuje, kuris sudaro tik 1,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų, daugiausia auginami burokėliai, kopūstai, morkos ir svogūnai. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Indrė Lukoševičienė teigia, kad rugpjūčio ir rugsėjo orai bus lemiami, tačiau jau dabar aišku, jog dėl vasarinių liūčių ir pavasarinių šalnų patirta tiek kiekybinių, tiek kokybinių nuostolių.
Sodininkystės padėtis dar prastesnė. Obuolių sodai sudaro 75 proc. viso sodų ploto, o uogynuose 40 proc. užima juodieji serbentai.
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė prognozuoja, kad obuolių derlius sieks tik 10–15 proc. įprasto, o serbentų – vos 5–10 proc. Dėl to kainos gali kilti 10–20 proc., tačiau prekybininkai planuoja importuoti produkciją iš kitų šalių. Kokybiškų lietuviškų obuolių šiemet beveik nebus.
Šiemet javapjūtė vėluoja
Tuo tarpu dar liepos pabaigoje ūkininkai dievagojosi, ar apskritai šiemet bus, ką pjauti. Marijampolės ūkininkas stovėjo prie angaro durų ir rodydamas į pilką, lietumi permirkusį dangų sakė: „Pernai tokiu metu jau kuliame žieminius miežius ir rapsus, o dabar – technika angaruose, laukai šlapi, o javai dar nepribrendę.“ Lietus šiemet išbarstė visus planus – derliaus pradžia prasidės gerokai vėliau nei įprastai, o permirkusios dirvos trukdo net išvažiuoti kombainams.
Paprastai javapjūtė prasideda liepos viduryje – pirmieji kuliami žieminiai miežiai, vėliau rapsai, o rugpjūčio pradžioje jau ir kviečiai. Tačiau šiemet laukai vis dar žali, varpos minkštos, ir ūkininkai baiminasi net įvažiuoti į laukus. Liepos mėnuo atnešė dvigubai daugiau kritulių nei įprasta, o nuolatiniai lietūs ne tik lėtina grūdų džiūvimą, bet ir gali skatinti jų dygimą varpose, kas prastina derliaus kokybę.
Ekspertų prognozės rodo, kad įprasti javapjūtės terminai šiemet gerokai nusikelia. Marijampolės regione, kur krituliai buvo ypač gausūs, dirvos vis dar nepriima technikos. „Jei šita savaitė būtų sausa – gal spėtume į rugpjūčio pradžią. Jei ne – pradėsim pjauti kartu su vasariniais kviečiais. Viskas susimaišys“, – skundėsi ūkininkas.
