Galimo išnaudojimo byloje – paukštynuose dirbę filipiniečiai: pasakoja apie sunkias sąlygas

Tyrimas siejamas su paukštynuose dirbusiais filipiniečiais

Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas atsidūrė prekybos žmonėmis tyrimo centre. Teisėsauga patvirtino, kad jis yra vienas įtariamųjų byloje, susijusioje su į Lietuvą atvežtais filipiniečiais, dirbusiais Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose.

Tyrime jau yra septyni fiziniai ir du juridiniai įtariamieji, o nukentėjusiaisiais pripažinti 64 žmonės. Viešai skelbta, kad dalis filipiniečių už galimybę atvykti dirbti į Lietuvą mokėjo tūkstančius eurų, o vėliau pasakojo apie sunkų darbą, prastas gyvenimo sąlygas ir paimtus asmens dokumentus.

R. Jakubauską su tyrime minimomis bendrovėmis sieja ir verslo ryšiai – jis anksčiau buvo vienas „World Halal Trust“ akcininkų, o šiuo metu vadovauja įdarbinimo agentūrai „Mecprego Europe“.

Įtarimai pareikšti ir dviem įmonėms

Kaip skelbė LRT, ikiteisminis tyrimas susijęs su filipiniečiais, atvežtais dirbti į Lietuvą. Tarp juridinių asmenų, kuriems pareikšti įtarimai, nurodomos paukštynų rangovės „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“.

R. Jakubauskas nuo 2020 metų kovo 4 dienos iki 2026 metų liepos 15 dienos buvo vienas iš „World Halal Trust“ akcininkų. Juridinių asmenų registro duomenimis, jis taip pat vadovauja įdarbinimo agentūrai „Mecprego Europe“.

Su LRT anksčiau bendravę filipiniečiai Jerwinas ir Elmeris pasakojo, kad už galimybę dirbti Lietuvoje agentūrai „Mecprego Europe“ sumokėjo po 4 tūkst. eurų. Jų teigimu, atvykę į Lietuvą, jie susidūrė su sunkiu ir prastai apmokamu darbu, gyveno netinkamomis sąlygomis, kentė patyčias, o jų asmens dokumentai esą buvo paimti.

Portalas taip pat skelbė, kad vyrai faktiškai dirbo „Akola Group“ priklausančiame „Vilniaus paukštyne“, nors jų darbo sutartys buvo sudarytos su bendrove „FA Solutions“.

Teisėsauga kol kas viešai nedetalizuoja, kokie konkretūs veiksmai inkriminuojami R. Jakubauskui ar kitiems įtariamiesiems.

Nukentėjusiaisiais pripažinti 64 žmonės

Prokuratūros duomenimis, ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos žmonėmis bei dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims.

Šiuo metu nukentėjusiaisiais oficialiai pripažinti 64 asmenys. Tyrimas tęsiamas, o teisėsauga, siekdama jam nepakenkti, išsamesnių duomenų apie atskirų įtariamųjų vaidmenį kol kas neviešina.

Pirmasis apie R. Jakubauskui pareikštus įtarimus paskelbė portalas tv3.lt. Informaciją, kad muftijus yra vienas iš įtariamųjų, žiniasklaidai patvirtino ir prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Svarbu pažymėti, kad ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai savaime nereiškia, jog asmens kaltė yra įrodyta. Galutinį sprendimą dėl kaltės gali priimti tik teismas.

Bendruomenės atstovas sakė apie tyrimą nežinojęs

Apie R. Jakubauskui pareikštus įtarimus viešai pasisakė ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas. R. Jakubauskas šioje organizacijoje nurodomas kaip dvasinis konsultantas.

M. Jakubauskas teigė apie tyrimą anksčiau nežinojęs ir neslėpė, kad žinia jį nustebino. Jo teigimu, informacijai pasitvirtinus, būtų šaukiamas bendruomenės susirinkimas ir sprendžiama dėl tolesnio R. Jakubausko vaidmens.

Pats R. Jakubauskas, žiniasklaidos duomenimis, paskelbus informaciją apie jam pareikštus įtarimus, į žurnalistų klausimus iš karto neatsakė.

Kaip migrantai gali patekti į išnaudojimo spąstus

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė, kalbėdama apie platesnę darbo migrantų išnaudojimo problemą, yra pabrėžusi, kad prekyba žmonėmis ne visada prasideda nuo fizinės prievartos. Žmonės gali būti kontroliuojami naudojantis jų pažeidžiamumu, skolomis, baime netekti darbo, būsto, pajamų ar galimybės likti šalyje.

Darbo migrantų padėtį gali apsunkinti ir kalbos barjeras, menkesnės žinios apie savo teises bei priklausomybė nuo darbdavio. Tarp galimų išnaudojimo požymių minimos itin ilgos darbo valandos, mažas atlygis, netinkamos gyvenimo sąlygos, judėjimo ribojimas ar darbuotojų asmens dokumentų paėmimas. Tokiose situacijose žmogui gali būti sudėtinga nutraukti darbo santykius ar savarankiškai kreiptis pagalbos.

Vis dėlto šie požymiai apibūdina bendrą darbinio išnaudojimo problematiką. Prokuratūra nėra viešai patvirtinusi, kad visos šios aplinkybės nustatytos būtent ikiteisminiame tyrime, kuriame įtarimai pareikšti R. Jakubauskui ir kitiems asmenims.