Dėl ko skiriasi poros Lietuvoje: neištikimybė, smurtas, pinigai ir kaip vyksta skyrybos

Poros dažniausiai skiriasi dėl neištikimybės, fizinio ar psichologinio smurto, finansinių ginčų ir skirtingo požiūrio į šeimą. Tokias priežastis įvardija teisininkė ir šeimos mediatorė Raimonda Joskaudienė, o psichologai prideda nutolimą, bendrų tikslų ir paramos trūkumą. Žemiau – kaip šios priežastys atrodo praktikoje, kiek skyrybų iš tiesų yra Lietuvoje ir kaip šiandien galima nutraukti santuoką.

Dažniausiai skiriamasi dėl sutuoktinio neištikimybės

Skyrybos visada yra sudėtingas procesas, o jų priežastys gali būti labai įvairios. Raimonda Joskaudienė, socialiniuose tinkluose žinoma teisininkė ir šeimos mediatorė, dalijasi savo profesine patirtimi, atskleidžiant pagrindinius veiksnius, lemiančius santuokos žlugimą. Pasak jos, vienas dažniausių skyrybų motyvų šiuolaikinėse šeimose – neištikimybė.

„Tai jau ne tik vienas iš šimtų kriterijų, bet dažnai principinis požiūris į šeimą lemia sprendimą skirtis“, – teigia Raimonda.

Svarbi priežastis taip pat yra smurtas – tiek fizinis, tiek psichologinis. Nors fizinio smurto atvejai pasitaiko rečiau, emocinis smurtas šeimoje tapo pripažinta problema, kurią įmanoma įrodyti teismuose naudojant įrašus ar liudytojų parodymus. „Psichologinis smurtas labai žalingas, nes ilgainiui paveikia visus šeimos narius, ypač vaikus“, – sako mediatorė.

Ji pastebi, kad vaikai dažnai tampa ginčų auka arba instrumentu tėvų manipuliacijoms, ypač paauglystėje.

Finansinis smurtas: sutuoktiniui nežinant imami kreditai, „brendama“ į skolas

Finansiniai ginčai taip pat dažnai prisideda prie santuokos žlugimo. Raimonda pasakoja, kad pasitaiko situacijų, kai viena pusė, nesant teisinio formalumo, ima paskolas arba kitaip sukelia finansinę žalą kitai. Todėl mediatorė pataria oficialiai įforminti bendrą gyvenimą ar sutartis, kad būtų apsaugotos abiejų šalių teisės. Turtinių ginčų metu svarbu įrodyti investicijas į bendrą šeimos turtą arba jo dalis.

Mediatoriai gali padėti rasti kompromisą, tačiau jie negali priversti šalių susitaikyti. Raimonda pabrėžia, kad mediacija dažniausiai pasitelkiama tada, kai šeimos nariai nori taikiai išspręsti ginčus dėl vaikų globos, turto padalijimo ar išlaikymo. Tai padeda sumažinti emocinę įtampą ir užkirsti kelią ilgiems teisminiams procesams, kurie kartais užtrunka net keletą metų.

Šeimos samprata suvokiama skirtingai

Dar viena dažna skyrybų priežastis – skirtumai požiūryje į šeimos vaidmenis. Vyresnio amžiaus poros dažnai laikosi tradicinių stereotipų, kad šeimos galva yra vyras, o moteris turi paklusti. Šiandien, pasak Raimondos, jaunose šeimose požiūris yra labiau lygiateisiškas – vyrai dalyvauja vaikų auginime, o moterys gali reikšti savo nuomonę be baimės.

Galiausiai, mediatorė akcentuoja, kad skirtingos charakterio savybės, psichologinės problemos ar net narciziškos asmenybės taip pat gali komplikuoti santykius. Tačiau mediacija suteikia galimybę išklausyti abi puses, aiškiai nustatyti lūkesčius ir ieškoti kompromiso, net jei galutinį sprendimą priima jau pačios šalys.

Skyrybos nėra lengvas procesas, tačiau profesionali pagalba, teisinių dokumentų parengimas ir mediacija gali sumažinti konfliktų žalą ir užtikrinti, kad abi pusės bei jų vaikai būtų apsaugoti.

Ką rodo statistika: vedybų mažėja, o skyrybų lygis per dešimtmečius beveik nesikeitė

Santuokų skaičius Lietuvoje mažėja: pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis, 2016 m. jų buvo 21 347, o 2025 m. – 13 059. Registrų centro duomenimis, 2026 m. sausio pradžioje Lietuvoje gyveno 365 417 išsiskyrusių žmonių, arba 12 proc. gyventojų. Netekėjusių ir neženusių buvo 41 proc., susituokusių – 39 proc.

Dažnai manoma, kad skyrybų vis daugėja, tačiau sociologė prof. Aušra Maslauskaitė LRT teigė priešingai. 2018 m. Lietuvoje susituokė 19,7 tūkst. porų, o išsituokė 8,6 tūkst. Suminis ištuokų rodiklis 2018 m. buvo 0,39, o 2007 m. – 0,47, o per pastaruosius kelis dešimtmečius skyrybų rodikliai pasikeitė nedaug. Pasak sociologės, skyrybos Lietuvoje paplito sovietmečiu po 1965 m. teisinės reformos, jų dažniau pasitaiko mažesnes pajamas gaunančiose šeimose, o ekonomikos pakilimo metais jų daugėja, nuosmukio metais – mažėja. Moterys skyrybas inicijuoja dažniau nei vyrai.

Keitėsi ir požiūris: žmonių, kurie skyrybų niekada nelaiko pateisinamomis, dalis sumažėjo nuo 24 proc. 1990 m. iki maždaug 7 proc. pastarąjį dešimtmetį.

Psichologai: skyrybas dažnai pranašauja negerbimas ir nutolimas

Psichologas Mykolas Truncė, remdamasis vokiečių tyrimu, kaip priežastis mini tai, kad partneriai nutolsta, yra pernelyg skirtingi, neištikimi, nebeturi artumo, bendrų tikslų ir tarpusavio paramos. Anot jo, ankstyvi įspėjamieji ženklai yra negerbimas ir paniekos kupini santykiai, vėliau – dažni konfliktai, nepasitikėjimas ir emocinis atsitraukimas. Jei pora nemoka ramiai bendrauti ir spręsti konfliktų, vidutiniškai ji išsiskiria po maždaug 13 metų.

Kaip nutraukti santuoką: pas notarą arba teisme

Nuo 2023 m. sausio 1 d. galioja Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos sutuoktiniai santuoką bendru sutarimu gali nutraukti pas notarą. Seimas juos priėmė 95 balsais, o teisingumo ministras tada nurodė, kad 2020 m. apie 83 proc. skyrybų bylų buvo be ginčo tarp šalių. Notaras tinka, jei sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, nuo santuokos praėjo daugiau nei metai, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena kaip sutuoktiniai, o taip pat sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Jei yra ginčų dėl vaikų, turto ar prievolių arba yra bendrų nepilnamečių vaikų, byla nagrinėjama teisme. Bendras prašymas teisme paprastai nagrinėjamas maždaug per 30 dienų, o sprendimas įsiteisėja po 30 kalendorinių dienų, jei jis neskundžiamas. Teismas gali bylą sustabdyti iki 6 mėnesių, jei sutuoktiniai galėtų susitaikyti. Ginčytinos bylos trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Jei sutuoktiniai turi skolų, apie skyrybas reikia pranešti asmeniniams ir bendriems kreditoriams, kurie gali pareikšti pastabų dėl prievolių ir turto padalijimo.

Santuokos nutraukimą įregistruoja civilinės metrikacijos skyrius savo iniciatyva, todėl atskiro prašymo pateikti nereikia: sprendimą ar notaro pranešimą institucijos persiunčia elektroniniu būdu. Duomenys perduodami Gyventojų registrui.

Mediacija: kada ji privaloma ir ką ji keičia

Šeimos ginčų atveju prieš kreipiantis į teismą privaloma bandyti ginčą spręsti mediacija, o šios pakopos praleidęs asmuo teisme ginčo išspręsti negali. Išimtis taikoma smurto artimoje aplinkoje atvejams, kai vyksta baudžiamasis procesas arba yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis; nukentėjusysis mediaciją gali rinktis savanoriškai. Pati mediacija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, o privatūs mediatoriai dažniausiai dirba greičiau nei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Mediacijoje pasiektas susitarimas pats savaime dar nėra vykdomasis dokumentas. Jis tampa vykdytinas, kai jį patvirtina teismas arba notaras. Skyrybų atveju sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių galima įforminti pas advokatą, o teismas ar notaras tikrina, ar ji nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, viešojo intereso, vaikų interesų ar kurio nors sutuoktinio teisių.

Kaip tai prasidėjo: R. Joskaudienė laidoje (NE)Standartai

2025 m. lapkričio 28 d. šį pokalbį apie skyrybų priežastis paskelbėme kaip naujieną. Plačiau apie tai žiūrėkite laidoje (NE)Standartai: