Saulės elektrinės draudimas: ar ją apima būsto draudimas, nuo ko verta drausti ir ko draudikai neatlygina

Saulės elektrinė dažnai yra brangiausias namo įrenginys, kuris visą laiką stovi lauke. Ją veikia kruša, vėjas, sniegas, žaibas ir temperatūrų svyravimai, o nuo stogo ar sklypo ją galima ir pavogti. Privalomo saulės elektrinės draudimo Lietuvoje nėra, tačiau draudikų duomenys rodo, kad žalų daugėja kartu su elektrinių skaičiumi. Šiame straipsnyje paaiškiname, kada elektrinę apima būsto draudimas, nuo kokių rizikų ją verta drausti ir ko draudikai paprastai neatlygina. Kaip elektrinę prižiūrėti, kad žalų būtų mažiau, rašome mūsų gido dalyje apie saulės elektrinės priežiūrą.

Elektrinę ant gyvenamojo namo stogo dažnai apima būsto draudimas

„Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė 15min.lt yra nurodžiusi, kad jei saulės moduliai sumontuoti ant gyvenamojo namo stogo, būsto draudimo apsauga jiems galioja automatiškai. Jei moduliai stovi ant ūkinio pastato ar žemės, draudimo apsaugą reikia suderinti atskirai. Kiti draudikai elektrinę gali vertinti kaip pastato dalį arba kaip atskirą įrenginį, todėl sąlygos skiriasi.

Todėl įsirengus elektrinę verta susisiekti su draudiku ir paprašyti raštu patvirtinti, kad ji įtraukta į draudimo sutartį. Svarbu ir draudimo suma: jei namas apdraustas ta pačia suma kaip prieš įrengiant elektrinę, didesnės žalos atveju išmokos gali nepakakti. Kai kurie draudikai siūlo atskirą žaliųjų įrenginių draudimą, kuriuo elektrinė apdraudžiama jos įsigijimo verte, nekeičiant būsto draudimo sutarties.

Dažniausiai žalą padaro kruša, audros ir sniegas

Draudimo brokerio „Aon Baltic“ duomenimis, 2022 m. saulės elektrinių ir kolektorių žalai atlyginti draudikai išmokėjo daugiau nei 100 tūkst. eurų, beveik penkis kartus daugiau nei 2021 m. Vidutinis gyventojų nuostolis viršijo 2 000 €, o didžiausias siekė beveik 11 000 €. 81 proc. žalų sukėlė stichinės nelaimės: sniego spaudimas, nuvirtę medžiai ir kruša. Dalis žalų kyla ir dėl elektros įtampos svyravimų bei netinkamai sumontuotų tvirtinimų.

2023 m. rugpjūtį Lietuvą užklupusi kruša parodė, kokia didelė gali būti žala. BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius tuomet nurodė, kad per visus 2022 m. dėl saulės elektrinių žalos į draudiką kreiptasi 9 kartus, o vien po rugpjūčio audros – 11 kartų. Anksčiau žalos dažniausiai siekdavo kelis šimtus eurų, o po šios krušos – iki dešimties tūkstančių. Labiausiai nukentėjo Panevėžio, Mažeikių ir Utenos rajonų gyventojai.

„Gjensidige“ atstovės teigimu, šios bendrovės išmokos už audros nuplėštus modulius siekė nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o didžiausia su saulės energija susijusi išmoka – 20 tūkst. eurų, kai užsidegusios akumuliacinės baterijos apgadino namo turtą ir vidaus apdailą.

Sutartyje verta patikrinti septynias rizikas

Saulės elektrinę sudaro ne tik moduliai: inverteris, laikikliai, kabeliai, jungtys, o kartais ir kaupiklis taip pat gali būti sugadinti. Todėl sutartyje verta patikrinti, ar draudžiama visa sistema. Jei elektrinė stovi sklype, svarbu, ar draudimas galioja elektrinei ne ant pastato ir ar apsauga nuo vagystės taikoma, kai teritorija neaptverta.

Montavimo klaidos, nusidėvėjimas ir gyvūnų žala paprastai neatlyginami

Draudimas atlygina staigius ir netikėtus įvykius, o ne įprastą įrangos senėjimą. Pavyzdžiui, „Compensa“ žaliųjų įrenginių draudimo taisyklėse nurodyta, kad neatlyginama žala, kilusi dėl montavimo ar projektavimo klaidų, gamybos broko, nusidėvėjimo, korozijos, taip pat graužikų, paukščių ir kitų gyvūnų padaryta žala. Draudimas negalioja, jei įrenginys sumontuotas ne pagal gamintojo reikalavimus, o drausti galima tik naujus, Europos Sąjungoje sertifikuotus įrenginius.

Tos pačios taisyklės rodo, kaip veikia papildomos rizikos. Vidinių gedimų rizika taikoma tik saulės elektrinei, kuri ne senesnė kaip 7 metai, nuostolis atlyginamas vieną kartą per sutarties laikotarpį ir ne daugiau kaip 2 000 €, o pačių modulių vidiniams gedimams ši rizika netaikoma. Jei dėl draudžiamojo gedimo elektrinė negamina, atlyginamos elektros pirkimo išlaidos – 5 € per parą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų. Krušos, vidinio gedimo ar transporto priemonės atsitrenkimo atveju taikoma 20 proc. nuostolio išskaita, bet ne mažesnė kaip 300 €. Kitų draudikų sąlygos gali skirtis, todėl jas verta palyginti.

Gedimus, kuriuos sukėlė gamybos brokas ar netinkamas montavimas, paprastai dengia gamintojo ar montuotojo garantija, o ne draudimas. Todėl verta saugoti modulių ir inverterio garantijų dokumentus, montavimo sutartį ir rangovo deklaraciją. Kaip atskirti brokuotą modulį ir kiek galios moduliai praranda per dešimtmečius, rašome straipsnyje apie naudotus saulės modulius.

Už nutolusią elektrinę parke atsako vystytojas

Jei esate įsigiję saulės elektrinės dalį nutolusiame parke, už įrangą ir jos draudimą paprastai atsako parko vystytojas. BTA straipsnyje „Elektrum“ atstovė aiškino, kad klientai perka ne plotą, o reikiamą elektros galią, už parko priežiūrą moka fiksuotą metinį mokestį, o parko veikimas yra vystytojo atsakomybė. Tikslias sąlygas nustato sutartis, todėl verta patikrinti, ar į priežiūros mokestį įeina draudimas ir kas nutinka, jei parkas ilgai negamina. Plačiau apie tai gido dalyje apie nutolusią saulės elektrinę.

Po žalos nufotografuokite pažeidimus ir nedelsdami praneškite draudikui

Po krušos ar audros iš saugaus atstumo nufotografuokite modulius, laikiklius ir inverterio rodmenis, užfiksuokite gamybos sumažėjimą stebėjimo programėlėje ir kuo greičiau praneškite draudikui. Ant stogo nelipkite patys: šviečiant saulei pažeisti moduliai lieka su įtampa, o krintantys stiklo gabalai sužeisti. Elektrinę patikrinti ir išjungti turėtų elektrikas ar montuotojas. Jei elektrinė perkama su paskola, draudimas dažnai būna ir banko sąlyga; apie finansavimą rašome straipsnyje apie saulės elektrinę išsimokėtinai. Visas su elektrine susijusias temas rasite mūsų saulės energijos gidas.